Dvigalvė erkė vėl pasirodė, bet nesuprantu, ko jai bijoti, ko slėptis. Na, iš tiesų - ko? Juolab, kad jos vardas ir taip gerai žinomas. Bet ne, slepia savo dvigalvę prakirstoje žmogaus odoje ir niekingai tikisi, kad tas žmogus parodys į kažką kitą: gal į bibliotekininkę, gal į Tom Kom Potą, gal į Omnią, gal į MacteAmino, gal į... Iš kur toks noras  visais būdais priešinti žmones?
Ir labai prašau suprasti: aš visai ne prieš blogiausius  vertinimus? Jie reikalingi. Jie būtini. Aš prieš tai, kai šitaip daro erkės.

Jos vardas Sesė.
Verkiau išgirdęs, kad jau nėra Sesės..
Tai Labradoro retiveris, taigi — šuo, kalė.

Reikėjo nueiti į polikliniką pasitikrinti sveikatą.
Atsikvošėjau ir nėjau.
Iš tikrųjų, ką ten geresnio pasakys, kaip yra? O tiek ir  be poliklinikos žinau.

Nepykit, kad pasikalbėjau su savimi,— pasakė Omnia, taip ir nesužinojęs, kad dažniausia kalbamės  būtent tik su savimi. O tie, kas  girdi, dažniausiai ne taip, kaip reikėtų girdėti.

Neapkenčiu erkių. Ypatingai dvigalvių. Nepaisant, kaip jos besivadintų — Pranu, Jonu, Kęstučiu ar dar kaip...
o jūs?

Naujininkuose  pasiutusiai dūksta vėjas.
Vakar irgi taip

Naujininkuose  pasiutusiai dūksta vėjas.
Vakar irgi taip

Šiandie  parašiau pirmą  eil. jau po jubiliejinių 75.

  Paskaičiavau, kad  mūsų čia, „Rašyke", vienos  dienos  vandenių ( žinoma, skirtingų metų), yra 15. Tad protinga prognozuoti, kad sausrų nebus. Su tuo ir sveikiname visus rašykus...

  Turbūt neprotinga kalbėti apie „akių patekėjimą". Bet tas pats ir apie Saulės patekėjimą: Žemė sukasi apie ją, o ne ji apie Žemę. Gražu. Kitaip dar: gražu meluoti sau, kai dėl to tikrovės reiškinyje niekas nepasikeičia.
  Šiandieną, tai yra sausio 28 d. mano akys patekėjo 03:33