Cogito, ergo sum (mąstau, vadinasi egzistuoju – Dekartas)

Taigi, šūds niekur nedingsta. Jis netgi neskęsta Bet tiek to. Užtenka.

Pajautose vaizdas atrodo taip, kad „Rašyk“ skubos tvarka  pertvarkomas į viešnamį.

Ai, Viktorai, nereikia  mano pėdomis vaikščioti, bet  išėję te sugrįžta. Nors tave suprantu  ir palaikau - esi ir mokytojas.
Laimėk!

Išėjau  į dekretines...
Sėkmės linkiu....

Ačiū, Motiejuk, už šaunų darbymetų. Per pusantros minutės perskaitęs penkis mano kūrinius ir palikęs kiekvienam po įvertimą.
14\' 08
14\' 35
15\' 11
15\' 29
15\' 38
-------------
1min 30 sek
Taigi, kam toks darbymetis, Motiejuk? Kam vargsti, giedorėli pavasario  skaidriausias?

Suprantu, kad atėjo metas užversti savo dienoraštį „Rašyk`e“,  nes tai, kas bent kiek rūpi, patikėti jam nesaugu, netgi pavojinga. Taigi kol kas aš  jį pats blokuoju iki nežinomos datos.

O žinia  būtent tokia:
Labas vakaras, Pranai. Vakar Lietuvos ambasadoje Osle minėjome sausio 13-osios 25-ąsias metines. Ta proga manęs prašė ką nors paskaityti. Skaičiau ir prozą, ir poeziją, tame ir du kūrinius iš Jūsų knygos. Ačiū!
  Kartu tai dėkingai priminė ir mano transliacijas per garsiakalbius iš Parlamento rūmų.
Viešpatie su viešpatukais, negi  jau praėjo 25? 
Taip greitai?

Šiandien tik  7-ji N. Metų diena, tačiau  kai kuriuos  lūkesčius ir  nusiteikimus jau bandau  perkelti  į  2017- sius.

Šiandien prie kūrinio  vertintojų prisidėjo ir Rašyk‘ui nežinomas asmuo, būtent „Kabelių marti“ arba D.V.
Parašė:
  Labas vakaras. Ar nenorėtumėte kitąmet surengti savo kūrybos vakarą Kabeliuose? Būčiau viena iš skaitovų? Šiaip ar taip ruošiuosi kelis Jūsų eilėraščius išmokti atmintinai..
Atsiliepiau:
Labas. Va baravykus sapnavau. Sveiki, kad galima net nekeptus į burną dėti. Mielas man tavo pakvietimas, bet ką nors pasakyti nesiryžtu. Jau nesmagu tokiam apvytusiam net ir publikoje pabūti. Gerų švenčių linkiu.
Dar raštelis:
Esu užkietėjus humanistė, todėl žydėjimo nuo vytimo nesistengiu kategoriškai skirti. Man tai faziniai virsmai. Žiūrėkit, kaip Jums išeis. Tai būtų kamerinis renginys, kuriame turėtų gera būti. Gegužė ar vasara - puikus tam laikas.
Po  gilius šilus  išsibarstęs  mano kraštas, išretėjęs, bet ir su Čepkeliais, ir su knyga..