Nėra nieko gero. Visame šitame pasaulyje nerasi nei vieno gero dalyko. Tarkim, seksas. Šūdas. Vienos problemos. Tas pats su maistu, pinigais ir draugais. Išskirčiau nebent miegą, sapnus, bet ir jie kažkada baigiasi.

Susitinka du visiškai nepažįstami žmonės, pragyvena kartu daugybę metų ir taip suartėja, kad net tėvai ir vaikai nėra artimesni už tuos du visiškai svetimus individus, ir kai po trumpo pasimatymo jiems reikia skirtis, rodos, jokia jėga negalės atplėšti vieną nuo kito, o juk visiškai svetimi, tik dabar jau kažkiek labiau pažįstami, per tiek metų...

Nauji ant nosies. Visiems naujametiniai sveikinimai.
Kitais metais bus nauji tekstai. Neabejoju. Iki.

Užsimaniau paragauti žmogienos. Visos mėsinės, į kurias kreipiausi, atsakė tą patį: chazlambijų šiandien negavome, bandykite kitą kartą.

Aš žinau, kas yra vienatvė. Kai stovi prie viryklės ir šaukštu maišai košę, kad neprisviltų. Visą laiką maišai, negali galvoti, tik maišyti, į vieną pusę tris kartus, į kitą keturis ir taip toliau. Jokiu būdu nesustoti. Negalvoti. Apie nieką. Pamiršti visus. Neatsiliepti, negirdėti. Neprisiminti visko. Maišyti. Nesustoti. Į vieną, į kitą.
Paskui pats vienas ją ir suvalgai.


Dabar galite išsityčioti.

Jeigu jau man reikétų įvardinti šių metų atradimą šioje skyléje, tai yra svetainéje, tai tokiu skelbčiau Likimo ironija, autorius mindis.

Gyvenimas nėra toks jau šūdinas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo karto. Geriausia būtų apie jį spręsti iš antro, trečio arba net ketvirto karto.
Deja, kažkodėl mums duotas tik tas vienas.

Pagaliau atsivokiau, susivokiau ir prisivokiau, kad vis tik į dienoraštį geriausia nieko nerašyti asmeniško.

Prabudau vėl per anksti,  šįkart dvi valandas nepataikiau. Tai jau virsta blogu įpročiu. Gal reiks pradėti gerti? Ką ten sako šiuo klausimu Veryga?

Mane sudomino vienas naujokas, smagiai rašo, kol kas dar labai atviras, nuoširdus. Paskui gyvenimas apskaldys užsidarys, bet dabar tai atvira knyga.
Iškėlė įdomų klausimą apie dienoraštį. Seniai nieko atvirai jame nerašau, bet solidarizuodamasis prisidėsiu kartais savo paatviravimais, tarkim, dabar aš prabudau valandą anksčiau, nes sapnavau, kad dalyvavau autobusų lenktynėse ir apsiverčiau su savo autobusu, tada persėdau į paprastą maršrutinį ir per keleivius nusigavęs iki vairuotojo, mėginau įtraukti jį įveiksmą, o iš tikro turėjau tikslą atimti iš jo vairą, nežinau kokiu būdu, greičiausiai smurtiniu, ir tęsti dalyvavimą lenktynėse.
Tada prabudau. Žinau, kad būsiu neišsimiegojęs.
Be to, dar paatvirausiu, ryt ketvirtą dienos nusileisiu Vilniaus oro uoste. Galima mane pasitikti be gėlių, tik su užrašytu savo vartotojo vardu.