Kada nors, jaučiu, ilgėsiuos tokios karštos vasaros. Galbūt net labai greitai.

Parašiau geriausią savo gyvenimo darbą. Ai, kaip čia aš kukliai. Ką darysi, toks jau esu.

Ajajai, kaip gaila anglų. Deja, portugalų beveik nekenčiu.

Oho, kokios aistros sukilo karštą vasaros dienelę.
Smagu grįžus iš medžioklės rasti kompe tiek atsišaukimų, apspjaudymų, mėginimų įspirti ir įkąsti.
Kaip čia neprisiminsi "Šunys loja, o karavanas eina."
Kuo daugiau pykčio, tuo tikresni lietuviai esame. Su kuo visus ir sveikinu.

"Svarbu neilgis, o orginalumas, siužetas, turinys. Daug pasakoma su mažai žodžių negu kaip su daug žodžių nieko nepasakoma. Čia tokia mano nuomonė."
Siužetas, turinys anaiptol nesvarbu. Kas yra svarbu mums, kiekvienam žmogui, istorijai? Tik du dalykai yra svarbūs pasaulyje, tik apie juos ir dėl jų atsitinka visi įvykiai, vystosi ir užsibaigia gyvenimai, liepsnoja aistros. Tie du dalykai sutelpa į du rusiškus sakinius: "Ja tebia liubliu" ir "Poszol ty naxui".
Visa kita gyvenime tėra dekoracijos, fonas, Wallpaper'is.
Taigi, kiekviename kūrinyje užtenka parašyti tik tuos du sakinius ir jis bus genialus. Geriau mažai žodžių, bet daug pasakoma, negu daug žodžių ir nieko nepasakoma.
Aš ir stengiuosi laikytis šios taisyklės, ir pjesėje "Už durų" irgi patalpinau tuos du sakinius. Kitų iš tikrųjų ir nereikėjo rašyti. Bėda ta, kad rašant pjesę, turi galvoti apie žiūrovą, jei pjesė būtų statoma. Kaip jausis žiūrovas, sumokėjęs už bilietus dešimt litų ir išgirdęs tik du sakinius: "Ja tebia liubliu" ir "Poszol ty naxui".
Jis gi nori ilgiau pasėdėti salėje, gal net slapčia vylėsi truputį nusnausti, o dabar, tik atsisėdo, dar nespėjo užsimerkti, jau turi keltis ir eiti namo. Aišku, jis pareikalaus, kad jam būtų grąžinti pinigai. Gali  kiek nori jam aiškinti, kad viskas, kas yra svarbu jau pasakyta, jis vistiek nenurims, kol neatgaus pinigų.
Todėl, visa tai numatydamas, aš ir prirašiau papildomų sakinių, kad nesudaryti keblumų teatrui ir nenuvilti žiūrovo.
Čia tokia mano nuomonė.

Zametil, czto stalo modnym pisat' na anglijskom jazyke. Kakuju nibud' frazu ili zhe tolko odno slovo. Tak kak by pokazyvaja svoju nauczenost' ili zhe vysokij koeficient intelekta.
Czem dlineje predlozhenije, tem vysze intelekt. Esli tolko odno izriadno potriopanoje maybe ili anaway, to subjekt oczen' otstalyj. Mozhno skazat', ego socialnoje polozhenije ili status oczen' somnitelnyje. S takim luscze ne sviazyvatsia.
Vot ja, k primeru, oczen' otstalyj i  nainiszego koeficienta intelekta  czelovek, potomu kak neumeju etot blagorodnyj jazyk.
No zato ja umeju ruskij, osobo ruskij mat, i reszil publiczno pokazat' svoji dostoinstva poka bez mata. Koneczno, eto ne anglijskij, no vsio zhe... Oczen' lestno. Xixikaju sebe, ukryvszis' v ugolok kuxni.

Prasidėjo futbolas. Reiktų sakyti Jo Ekscelencija Futbolas. Juk vistik jis yra neginčijamas sporto karalius. Visa kita mėnesiui nueina į "autą" arba nuošalę.
Iki.

Gyvenimas neišvengiamai strimgalviais lekia į priekį (arba į kokią nors kitą pusę). Štai ir baigėsi pats gražiausias metų mėnuo, ir už durų nedrąsiai mindžikuoja nuogablauzdė vasara.
Ką gi, matyt teks ją įsileisti vidun.

"Linas Nereikia, nereikia man tokių komentarų, jau rodos, prašiau vieną sykį - nereikia, nekomentuok. Neturi ką pasakyti, tai nekomentuok.
Parašei "ne proza". Visas komentaras. Na ir kas? Koks skirtumas? Aš nesiginčiju, gal poezija, gal dar koks velnias. Man ne to reikia. Man reikia, kad pasakytų šūdas, dėl to ir dėl ano yra šūdas. O tavo trigrašis, kad čia būk tai ne į tą poskyrį patalpinau, tai nėra komentaras, tai tavo nesugebėjimas arba nenoras skaityti ir pateikti kritines pastabas. Tik apgailėtinas mėginimas įkąsti - "ne proza". Na ir kas?
O tarp kitko, kas yra proza?
Tai viskas, kas neeiliuota, įskaitant fantastiką, esė ir taip toliau.
Nereikia, neskaityk mano kūrinių, labai prašau, kaip ir aš tavo neskaitau ir neskaitysiu. Užknisai mane, Nereikia."

Per savo gyvenimą esu pametęs kokį tūkstantį telefonų, skėčių, pirštinių, rankinių ir kitokio šlamšto.
Daugybę kartų esu nukritęs nuo stogo, patekęs į autoavarijas, lėktuvų ir laivų katastrofas, gelbėjęsis nuo ugnikalnio išsiveržimų, cunamių ir kitų kataklizmų.
Daug kartų esu kaltintas vagystėmis, plėšimais, žmogžudystėmis ir terorizmu. Ne kartą man buvo atlikta mirties bausmė.
Vedybos, skyrybos, gimdymai ir persileidimai, rinkimai, interpeliacijos ir išmetimai iš darbo. Ir tai toliau ir panašiai, vardinti galima iki begalybės. Visa tai ištikdavo mane TRYLIKTĄ dieną.
Štai ir vakar netekau telefono, mama prisvilino bulves, likau nevalgęs...