Padariau stulbinantį atradimą - staiga pasigedau Pulso. Ne, ne savo pulso, kur būna ant riešo, bet tokio autoriaus, kuris kepė eiles tartum bandeles.
Vienu metu net buvau įtaręs, kad tasai Pulsas dirba kokiame gamybiniame susivienijime, kuris specializuojasi eilėraščių rašyme. Tokia verslo pakraipa, biznio planas - prifarširuoti kaip galima daugiau eilių, bele kokių, by kad būtų daug. Užtvindinti ir paskandinti visus maironius, neris ir marcinkevicius. Ieškojau tokio verslo perspektyvos, bet kadangi esu neverslus, tai nesupratau tokio biznio prasmės.
Ir staiga Pulsas dingo. Na va, nusiraminau, bankrutavo biznelis, neišdegė. Apsidžiaugiau, gi visada džiaugiuosi, jei kas koją nusilaužia.
Pasirodo be reikalo. Niekur nedingo Pulsas, tiesiog pakeitė pavardę - dabar jis Trileris (lietuviškai). Ir toliau taip pat uoliai kepa savo bandeles, tik firmą pervadino, kaip dažnai atsitinka biznio pasaulyje.
Bandelės gerai iškepusios, profesionaliai pagamintos, prekinė išvaizda gera, bet plastmasinės kažkokios, sintetinės, nesiryja, be skonio. Gal todėl, sakau, kad daromos dėl plano, skaičiaus, dėl to, kad gamyba nesustotų, o ne dėl vidinės būtinybės.
Ką aš čia supaisysiu biznio neragavęs.