Slenka labai lėtai. Galvojau, kad aš Vokietijoje jau kokie dvidešimt metų, pasirodo tik septyneri. Iki dvidešimties man dar ojojoi kiek laukti.

Žmonės kaip žvėreliai, keičia kailius ir spalvas pagal situacijas.

Teatras yra mūsų gyvenime kiekvieną dieną: virtuvėje, miegamajame ir darbe. Mes vaidiname, kad gerai gaminame, kad esame puikūs meilužiai, nepakeičiami darbuotojai.
O iš tikrųjų net sau bijome prisipažinti, kad esame paprasčiausi niekdariai.

Įrašas.

Baisiogaliečiai džiaugiasi, kad jų teritorijoje atsiras žudymo gamykla. Ne šaldytuvų, ne skalbimo mašinų, kurios galbūt, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, irgi gali ką nors nužudyti, bet gamyklą, kurios pirminė paskirtis žudyti.
Koks nužmogėjimas. Be to, šitą gamyklą atvedė į Baisiogalą fašizmo atributų, galimybių pasų, išradėja. Pasų mintis, laisvai interpretuojant, yra  -  Vakcina išlaisvina, labai primena kitą panašų lozungą.

Nekaltink ir nebūsi apkaltintas.

Atidariau šaldytuvą ir išmečiau visus konservus.

Sužinojau, kad norint pasipildyti taškus, turiu tris galimybes, iš kurių pirmoji sukėlė abejones dėl savo aiškaus politizavimo neatsiklausus puslapio vartotojų, ar jie pritaria tam, kad rasyk.lt taptų politiniu sienlaikraščiu. Žodžiu, rekomenduojama remti kažkokią organizaciją, kurios steigėjas atvirai pasisako už kitos tautos žmonių žudymą, klasikinis fašizmo apibrėžimas, ir Salomėjos Nėries vardo atėmimą iš kažkurios mokyklos. Todėl aš suabejojau, ar šis puslapis vis dar yra literatūrinė svetainė.

Klausimas retorinis, galima neatsakyti ir nereaguoti, kaip panelei patogiau.

Prieš dešimt metų oželytė pasakė:
- Po šimto metų Lietuvos neliks.
Dabar jau liko mažiau laukti.

Vienas įdomesnių autorių. Dingo. Kodėl?