Rašyk
Eilės (77018)
Fantastika (2252)
Esė (1533)
Proza (10775)
Vaikams (2619)
Slam (65)
English (1186)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2021-11-19 19:21
Svoloč

Citata

Laba diena, Jūs dalyvavote respublikiniam dramaturgų konkurse ir Jūsų
pjesė buvo atrinkta į geriausių šių metų konkurso pjesių penketuką.

    Lapkričio 27 d. 16 val. Alytaus miesto teatre mažojoje salėje vyks
komisijos atrinktų penkių geriausių pjesių skaitymai.

visi laukiami žiūrovai, lai atvyksta ir daugiau Jūsų gerbėjų ... ir filmuoti bus galima, va tik dėl COVIDO daugiausia klausimų, kad tik neuždraustų, neuždarytų....
2021-11-02 15:53
Svoloč

Apie vokiečius

Aš galvoju apie vokiečius, apie vokiečius, kurie gyveno tarp 33 ir 39 metų praeito šimtmečio ir veliau, ką jie galvojo tuo metu, kai valdžioje esantys nacionalsocialistai su galinga propagandos mašinerija juos zombino, zombino ne vienerius metus, tam naudojo ir karines struktūras, jaunimo sukarintas organizacijas ir panašiai? Ilgainiui tikriausiai ėmė galvoti, kad taip reikia, kad valdžia šiaip sau nieko nedaro, tai būtinybė, kai valstybė pavojuje, juk aplink vien priešai, kurie nori mus sunaikinti, ir dėl jos, valstybės turi būti atsisakoma kai kurių nesvarbių neesminių dalykų: individo laisvė ir nuomonė, demokratiniai elementai, kol kas jų galima laikinai atsisakyti.

Man įdomu, koks buvo vokiečių prabudimas ypač po Niurnbergo proceso, ar buvo jiems bent kiek gaila, kad buvo taip sukvailinti? Ar buvo gaila bendrapiliečių, kuriuos įskundė ir žudė?
2021-10-06 09:28
Svoloč

Papasakokite man apie Kailą Spenserį (frazė iš Kailo Spenserio dienoraščio)

Kailas stovėjo po vitrinos stogeliu ir veltui dar laukė liūties pabaigos. Apie liūtį sinoptikai apskritai nekalbėjo, ir išmanusis handy žadėjo giedrą visai popietei. Gal ne į tą dieną pažiūrėjau, pamanė Spenseris, bet išsitraukti iš kišenės mobilųjį per tokį srautą ir pasitikrinti nesiryžo.

Pro šalį bėgo apsiginklavę skėčiais ir polietileniniais maišais žmonės, kai kurie kreivai nužvelgdavo beperšlampantį jaunuolį ir nubėgdavo šalin. Viena mergaitė gal dešimties metų lyg ir norėjo pasiūlyti Kailui savo miniatiūrinį skėtuką, tačiau buvo nutraukta už rankos griežtos veido išraiškos moteriškės. Situacija pralinksmino Spenserį, jis draugiškai pamojo mažajai savo gerbėjai ir impulsyviai žingtelejo į priekį. Visas srautas iš dangaus susikoncentravo į šitą beprotiškai įžūlią laibą figūrą ir per akimirksnį ant Kailo kūno neliko nė vieno sauso milimetro sklypo. Kailas pakėlė galvą, pažvelgė į dangų ir nusišypsojo. Vanduo žliaugė jaunu veidu, nuo nosies galiuko nepertraukiama čiurkšle tekėjo į burną, kuri atvirai juokėsi iš Perkūno pokštų, sportbačiai žliugsėjo, telefonas melagis taip pat peršlapo ir greičiausiai jau niekada nerodys neteisingos orų prognozės (kad galėtų sumaišyti dienas, tokios klaidos sau priskirti Spenseris nebenorėjo), tad beliko tik atsainiai švystelėti per petį naują  iPhone ir išskėsti plačiai rankas, idant apglėbti tokį nuostabų ir daug žadantį pasaulį.
- -    -    -  -    -
Kartą sugalvojo Spenseris pasiduoti masinei jaunimo psichozei ir įstojo į belaisvių partijos gretas. Galvojo, pažiūrėsiu kaip ten kas, gal padarysiu politinę karjerą su savo angelišku veideliu. Ir nesuklydo. Tuoj partijos vedliai apsupo jį savo dėmesiu ir gausiai bėrė į vaikino kišenes iš Europos gautus pinigus. Tiek pinigų anksčiau Kailas niekur nematė, nebent amerikietiškuose filmuose apie bankų plėšikus, bet kad ir tokių filmų greičiausiai jis nežiūrėjo, todėl labiausiai tikėtina išvada, kad tokių sumų išvis nesapnavo, ne tik kad nematė.

Kailas tapo toks populiarus toje armonautų grupuotėje, kad greitai prie jo pristojo tokie pšimonkai ir paraskevičiai ir pradėjo jį karts nuo karto dulkinti. Vaikinas buvo naujas, nekaltas, dar nesudėvėtas ir nesuglamžytas, tad jo paklausa pranoko visos tos gaujos lūkesčius ir garsas apie Kailą pasklido net į vyriausybės kabinetus. Ir sugalvojo vieną dieną tą stebuklą apžiūrėti toks sveikatos srities specialistas Tulkys. Galvojo, patikrinsiu to bernelio plaučius, kepenis, sėdmenis ir kitą inventorių. Žiūrinėjo jis žiūrinėjo, čiupinėjo kiekvieną detalę, bet taip nieko daugiau ir neveikė. Supykdė toks atsainus vyruko elgesys su jo kūnu Kailą Spenserį, tipo žiūri žiūri, kažką matuoja, užsirašo į knygelę, skaičiuoja, vėl čiupina, uosto, palaižo, bet toliau nei per kur, niekas nevyksta. Sako jam Kailas: Tu nesveikas? Tas Tulkys jam rėžia: Tave reikia paskiepyti ir viskas bus gerai, dings tas kvapas. Koks kvapas, klausia Kailas. Na, to ... supranti, to ...  Kurio?  nervinasi Spenseris. Ai, geriau aš jau eisiu, ir taip nieko nepaaiškinęs Tulkys nuėjo 130 žingsnių į nebūtį.
- -    -    -      -      -    -
Įsidarbino Spenseris Maximoje kasininku, nes pinigai kaip ne keista baigėsi. Turi jie tokią savybę. Vos jis apsireiškė ten su savo angelišku veideliu, kaip mat pagyvėjo prekyba, bet daugiausia prie jo kasos. Prie kitų rinkdavosi neišranki publika, kurią domino tik alus ir čipsai, žodžiu, nesveikas maistas. Prie Kailo kasos buvo visai kas kita: didžiausi vežimėliai pilni prekių, žmonės laukia eilėje po pusę valandos ir daugiau, prekyba vyksta sulėtintu tempu, nes Kailas intuityviai jaučia, kad publika žavisi juo, todėl sąmoningai ilgina apsipirkimą. Jaunos mergaitės ir dar nesudžiūvusios nenuspėjamo amžiaus moteriškės tiesiog alpsta prie kasos, nenuleisdamos akių nuo grakščių Spenserio pirštų ir žavingos šypsenos, kuria dievaitis apdalina kiekvieną pirkėją. Po to jos dar ilgai stovi už kasos ir pasakojasi viena kitai kokiu nepakartojamu žvilgsniu jos buvo apdovanotos. Bet į mane jis taip pat ypatingai pažiūrėjo. Na ką tu sakai, prieštarauja kita ir taip toliau.

Darbas, deja, nesitęsė ilgai, nes administracija paskaičiavo, kad Kailas Spenseris, priešingai negu tikėjosi, parduotuvei atnešė tik sumažėjusią apyvartą, nors atrodė viskas atvirkščiai – pilni vežimėliai, didžiulės eilės. Bet gi kitos kasos beveik nedirbo. Ir nusprendė Kailą atleisti. Kailas sutiko. Sutiko, kai jam buvo pasiūlyta  išeitinė kompensacija už neišdirbtus penkis metus į priekį.

Su pilnomis kišenėmis pinigų išėjo Kailas Spenseris iš Maximos ir pagalvojęs pasirinko eiti į kairę. Kažkas dar mestelėjo jam: Narcizas, į ką Kailas atsakė: taip, o ką? 

2021.07.23
2021-10-02 09:55
Svoloč

Berlynas išprotėjo

Viename Berlyno viešbutyje šiandien arba tiksliau vakar vieno žmogaus neįleido į vidų, nes jo testas buvo pasibaigęs prieš pusantros valandos, tiksliau prieš devyniasdešimt keturias minutes. Tas žmogus, tiksliau tai buvau aš, po skandalų turėjo vėl eiti kaišioti pagalius į savo šnerves, tiksliau į nosį, į artimiausią testakioskį, idant neliktų miegoti ant šaligatvio, nors buvo susimokėjęs už brangią nakvynę žiauriai prabangiame viešbutyje, nes kažkokia kvaila vokietė už barjero įtarė, kad tas žmogus, tiksliau aš, po devyniasdešimt keturių minučių staiga gaunu iš kosmoso virusą ir nužudau visą viešbučio personalą ir jame gyvenančius turistus mirtinu covid 19 bakteriologiniu ginklu. Tai bent vokiška, tiksliau pasaulinė, pamišimo fazė.
Neturiu ką pridurti, labai nusivyliau vokiečiais, tiksliau visais pasaulio piliečiais ir planetos gyventojais bei humanoidų intelektu. Amen. Sudie išmintis ir sveikas prote.
2021-09-26 09:41
Svoloč

***

Aš perskaičiau rekomendacijų skiltį.
Suskaičiavau aštuonis šiuolaikinius autorius.
Žiauriai gausus būrys rašančių šiandien.
Ar sutelpate visi?
Šonų nespaudžia?
2021-09-16 15:22
Svoloč

Passchendaele für Svoloč

Prisijunk dažniau, be Tavęs čia liūdna...
2021-04-24 21:45
Svoloč

dugnas

Tai, kas dabar vyksta svetainėje, yra dugnas, tokio dugno, kiek esu, nepamenu.
Dabar nerodysiu pirštais į kitus ir nesakysiu – va jis pirmas pradėjo. Nesvarbu, tai nebesvarbu, aš ir pats įsivėliau ir esu tiek pat kaltas.  Blogiausia, kad svetainė neturi administracijos, kuri laiku visa tai stabdytų, kuri persekiotų ir užkardytų bet kokias patyčių apraiškas. Nėra administracijos, viskas vyksta  žemiausiame gatvių muštynių lygmenyje, policija nesikiša, greitoji pagalba laukia meto, kada reikės išvežti lavonus.
Mano siūlymas klimb, laikinai blokuoti kai kuriuos vartotojus, tame tarpe ir vartotoją vardu Svoloč, nes jis irgi neatlaikė provokacijų, ir grąžinti ramybę ir kultūrą į šią erdvę, nepamiriškime, kad čia užeina ir neprisiregistravę žmonės, kurie mato visą šį kultūrinį kabutėse lauką. Bent pagalvokime apie šitų namų kažkokį įvaizdį ir mūsų pačių paveikslą, man truputį gėda dėl savęs.
Atia.
2021-03-26 12:10
Svoloč

Išvyka

Prieš išskrisdamas į Mėnulį truputį jaudinuosi, taip seniai jame nebuvau, nežinau, ką berasiu, kaip priimsiu galimus pasikeitimus. Ir, apskritai, beveik dvidešimt metų sėslaus gyvenimo kiek atbukino judėjimo poreikį ir naujų įspūdžių troškulį, jaučiuosi tingus ir pasenęs. Bet kartą apsisprendus nevalia dvejoti. Pirmą nakties su savo laivu leisiuosi į kelią. Kaip ir viską susidėjau, nieko nepamiršau, pinigus išsikeičiau, reiks nepamiršti išjungti elektrą ir šildymą, kai grįšiu, čia jau bus įsiliepsnojusi vasara. Galvoju apie palapinę, kurią pastačiau daugiau kaip prieš du dešimtmečius, ar ji tebestovi, gal teks susiūti skyles, tam įsidėjau stiprių siūlų, adatų ir medžiagos gabalų. Norėsiu aplankyti abi, tiek šviesiąją, tiek tamsiąją Mėnulio puses, atsigerti dulkių lietaus, nusiprausti šiurkščiu smėliu, prieiti prie pat Mėnulio krašto arba dar geriau atsisėsti ant pjautuvo ir sušukti į Žemę, ei, durniai, aš jus matau, nors gal durniais vadinti ir nereiktų, tiesiog užteks pasakyti ei, žasys ar kažką panašaus.

Pirmą valandą. Laukti dar beveik keturiolika.
2021-03-12 07:32
Svoloč

Kovo 11

Ačiū dievui, kovo 11 oji praėjo taikiai.
2021-03-04 16:30
Svoloč

***

Perėjau visą knygų mugę, ieškodamas Svoloč knygos, bet neradau nei vienos, turbūt išpirko.


1 2 3 4 --- 7 --- 14 --- 21 --- 28 --- 35 --- 42 --- 49 --- 56 57
[iš viso: 568]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą