Pažiūrėjau filmą "Laiškanešys skambina du kartus". Ne pagal mano pjesę, bet pagal gerokai anksčiau parašytą knygą. Labai nusivyliau, nes joks laiškanešys nė karto nepasirodė ir nė karto neskambino, ką kalbėti apie du skambučius. Nė vieno. Pasijaučiau išdurtas.
Mano pjesėje laiškanešys, kaip ir skelbia pavadinimas, ne tik realus veikėjas, bet dargi ir skambina, nusižengdamas pavadinimui, vieną kartą net 3 kartus. Žodžiu, aš su kaupu pateisinau pavadinimą, o kažkas iš naivių žmogelių pasijuokė.
Kaip negražu.

Įfaktinti — paversti faktu. Sakoma, įfaktinau. Arba įfaktintas.

Žodžio autorystė priskiriama dr.Svoloč.

1

Jau galiu nieko nekeisti.

Jau negaliu nieko pakeisti.

Jau galiu pakeisti įrašą.

Aš tikrai žinau, ką parašysiu kitais metais, tai bus pjesė. Tikiuosi vadinsis "Laiškanešys skambina du kartus", o gal kažkiek pavadinimas keisis, ta prasme, skambučių skaičius arba tai bus beldimasis. Kitų pokyčių pavadinime nenumatau. Tikiuosi viskas pavyks.
Linkiu visiems užsibrėžti ką nors parašyti, bet geriau būtų jei visai nerašytumėt. Išskyrus mane ir Kailą. Neįsižeiskit, nieko asmeniško. Gerkit savo šampaną.
Gerų tau naujų, Spenseri.

Parašiau geriausią viso savo gyvenimo kūrinį ir sulaukiau net dviejų komentarų. Kaip tai neprilygstama!

Arba nemiršta. Čia kaip kam.

Žmogus miršta vienas.