Gerai būtų kažką iškoneveikti nepelnytai arba išliaupsinti. Taipgi nepelnytai. Kaip aš tą mėgstu. Einu paskaitinėsiu.

Ką nors būtų gerai įrašyti.
Na, pradėkit skųstis, dejuoti dėl atriedėjusio rudens, šildymo sezono,
arba džiaugtis kažkuo, juk turit kuo pasidžiaugti? Pasidžiaukit bent tuo, kad turite svoločių savo tarpe.
Pasidžiaukit, kad nesate tokie bjaurūs, kaip jis, kad jums nelemta tokiais būti, tikrai gera proga džiūgauti.

Kodėl man taip norisi nusigręžti?

Pralaimėjo.

Laimėjo vis tiktai.

Nusimaudžius upėje prie sodo mane visada apipuola vapsvos. (Idiotai mane myli.) Aišku, aš ne kažkoks neliečiamas ir ne paveldo objektas, kad mane tie padarai aplenktų ar kažkas nuo manęs juos baidytų. Esu eilinis statistinis svoločius, kurių Lietuvoje jau kiek mažiau nei trys milijonai. Todėl laikykis, gerbiamasis. Ir jos puola, aklai, įkyriai, piktai, gal net beprasmiškai. Bent man jų veiksmų priežastingumas yra nesuvokiamas. Pliaukšteliu nestipriai, kai jau yra nusėdusi ant kurios nors kūno vietos. Neužmušu, tik prisvaiginu. Tada pakeliu nuo žemės paėmęs už sparno ir nutraukiu jį, paleidžiu gyventi. Laksto kaip išprotėjusi, paskristi negali. Paskui kitą, dar kitą, taip kokios šešios bėgioja prie mano kojų invalidės su vienu sparnu. Aš tai vadinu kaina už įkyrumą.
Panašiai ir čia. Yra tokių įkyrių vapsvų, kurios niekur nepasitraukia nuo paviršiaus, gal net nemiega, negyvena ir niekuo neminta, ir vos kas nors užeina, apipuola jį savo bjauriais geluonimis. Po kurio laiko vienas keičia kitos, bet man atrodo, kad tai tos pačios, tik pakeitusios savo kaukes. Labai jau panašaus būdo. Arba vienos natūraliai stimpa iš bado ir nuovargio, prieš tai padauginusios savo įkyrius palikuonis.
Žodžiu, įdomu stebėti gamtą.

Gal palikti rusich ramybėje.

Chroniškas nedapistitas - terminas pirmą kartą pavartotas autoriaus rusish. Vertas įsidėmėti ir vartoti buitinėje kalboje.
Fiksuoju.

Keičiu temą.

Kūrinys, nebuvęs tarp savaitės geriausiųjų, praėjus kuriam laikui pavadinamas savaitės geriausiuoju, suprask po mirties. Turiu mintyje savo Kartais. Turbūt galvojama — geriau vėliau, negu niekad. Labai ačiū.
Kas jums, adminai, susiimkit. Nestebinkit manęs tokiu būdu.