Kaip gera, pagalvojo Svoločius.

Kaip gera būti, pagalvojo Svoločius.

Kaip gera būti Svoločiumi, pagalvojo Svoločius.

Kaip gera būti Svoločiumi, pagalvojo Svoločius ir nušoko nuo tilto.

Taip atsitiko, kad pateko Svoločius netikėtai į Gedimino prospektą. O ten mugė, taip pat ir knygų. Labai lėtai perėjo Svoločius visų leidyklų palapines, ieškodamas savo raštų.
"Turbūt dar neišleido", - galų gale susiprotėjo rašytojas ir nusiminęs paliko šventės vietą.

Šioje svetainėje pastebėjau dviejų tipų vartotojus: svoločiai ir visi kiti.

Lietuviai dažnai perdėtai apsimeta šventesniais už, vaizdžiai tariant, gulbę. Tarkim, kaip velnio dievagojasi biją keiksmažodžių, bet apsisukę buityje arba neviešai keikiasi. Tokie jau jie yra.

ką nors padarius, kitą dieną gailėtis.

Gyventi Lietuvoje yra katalikiška.

Kartą atėjau į biblioteką, o ten ant sienų tokie keiksmažodžiai, kad susigėdęs apsisukau ir puoliau bėgti. Bibliotekininkė mane vijosi, bet buvau greitesnis.