Atsistojęs prieš veidrodį pastebėjau, kad didžiaja dalimi esu apsėstas plaukų. O ten kur plaukai, gali būti ir visokių gyvių, tame tarpe debilų. Todėl kas vakarą einu pas stilistą, kuris kritiškai nuskuta man kojas, tokiu būdu bent dalinai atstatydamas pusiausvyrą tarp įvairių mane sudarančių elementų.

O iš ko esate sudaryti jūs? Galite neatsakyti, man neįdomu. Tiesiog norėjau įžiebti diskusiją.

Trylikti metai iš esmės buvo labai blogi. Nesvarbu kuo ir kaip. Svarbu - jie praėjo.
Kiti, tikiuosi, bus dar blogesni. To ir linkiu. Mums visiems.

Be penkių pirma.

Be penkių dvylika.

Be penkių vienuolika.

Be penkių dešimt.

Be penkių devynios.

- tu grįžai?
- ne, tik pasirodžiau...
- tau čia nepatinka?
- ne tai... žmonės kažkokie keisti...
- kur tu vėl būsi?
- savyje...

Nuolatiniai spėliojimai, kodėl aš apkaltinau Laurą galimai pakeitusią diskusijos temos "Poezija užpiso negyvai" pavadinimą, privertė mane paviešinti šios panelės šią vasarą man atsiųstą privačią žinutę:

bibliotekininkė
Gerb. Svoločiau. Jeigu dar nors viename kūrinyje pamatysiu bent du šlykščius keiksmažodžius, na, tarkim "atsipisk, užsipisk, papisk, pakrušk, pavaryk per šikną, nachui, dasipisk, užsikrušk, čiulpk bybį, dročink, smaukyk ir pan"., trinsiu tamstos rašliavas net nedvejodama. Mes čia ne šūdais maitinamės, žinokite, skant.

Kaip atsakas mano dienoraštyje pasirodė šis įrašas:

Iš asmeninės patirties

Kartą atėjau į biblioteką, o ten ant sienų tokie keiksmažodžiai, kad susigėdęs apsisukau ir puoliau bėgti. Bibliotekininkė mane vijosi, bet buvau greitesnis.

Turiu pridurti, kad nesu detektyvas ir nemano reikalas detaliai aiškintis aplinkybes, aš tiesiog išmečiau spėjimą. Aišku, po kurio laiko neatlaikė kitos admin nervai ir ji pasisakė. Tai ir viskas.
Šitoje vietoje neįžiūriu savo kaltės. Kitose – taip, esu kaltas, labai kaltas, bet čia kitos diskusijų temos medžiaga.

...