"Toliau programoje serialas "Purvas, seksas, pinigai". Gero vakaro!"

Nenoriu apie žmones galvoti gerai - tik blogai arba nieko.

Žiūriu "Mentus", prašau netrukdyti.

Manau, kad rašyti gali visi, tik ne visi turi tai skaityti.

Jame parašyta kovo 21-oji Tarptautinė miego diena - miegojau 4 valandas;
taip pat Pasaulinė poezijos diena - chu, parašiau eilėraštį.

Įdomiausia, kad visa tai perskaičiau tik dabar, kai visi tie reikalai jau padaryti. Be to, poezijos beveik nerašau. Gal aš ekstrasensas?
Einu prikelsiu kokį luošį Laisvės alėjoj.

Jau rytas, eik miegoti
Šešta valanda
Užteks budėti.

Kai paleidi kažką į kosmosą, tarkim, tai visuomet kažkaip tuščia pasidaro, lyg išėjęs kažkas būtų iš tavęs kartu su palydovu.
Žiūri užvertęs galvą į žvaigždes ir spėlioji, kur nuskris tavo pagamintas žaisliukas, kas jį pastebės, ką apie jį kalbės?
Nyku namuose. Lapkritis (tokia būsena).
Iki sekančio skrydžio.

Jau paleidau.

Ruošiu paleisti į gyvenimą naują kūrinį. Reiktų kažkokio užvedančio anonsavimo, kaip kad būna reklamuojami nauji filmai - kažkokios kvapą gniaužiančios iškarpos, jaudinantys kadrai ir pan.
Kaip tai reiktų padaryti su literatūra? Gal taip:
"...iškošė pro sukąstus dantis:      Tik pamėgink."

"...o jis dar jautė pirštų galiukuose jos kietus spenelius..."

"...ir pirmu įėjimu dūrė jai skaudžiai, netikėtai ir iki galo..."

"...paėmė į ranką Makarovo tipo pistoletą."

Sekite pagrindinį rasyk.lt puslapį ir laukite naujo įtempto siužeto apsakymo.

Gal taip gerai?

Antrą dieną guliu be kojos, gavau ta proga biuletenį, iš dalies džiaugiuosi netikėtai atsiradusia galimybe pailsėti, kita vertus bandau perprasti buhalterines subtilybes ir skaičiuoju neįplauksiančias pajamas bei karštligiškai peržiūrinėju planuotų išlaidų sąrašą tai išbraukdamas, tai vėl grąžindamas kažkurias pozicijas ir kol kas niekaip nesuvedu balanso.