Atsijungiu.

Šiąnakt gerai padirbėjom - padarėm rekordą,  40!

Pusė šešių - dar tamsu.

Varškėtukai kažkurios ten firmos pagaminti man pasirodė labai nevykę. Žmonės nepirkite jų, nes tai surogatas ir mėšlas.

Paskubėjau vakar užkasti vasarą, o ji ėmė šiandien ir vėl išdygo kaip kokia bulvė, ir dar kaip išdygo - kad driokstelėjo šilumos (gal įsižeidė ant manęs), kad turėjau visą dieną pratupėti kaip kokia varlė Ilgio ežere prie Druskininkų, kitaip būčiau iškepęs.
Tik dėl gandrų vakar neapsirikau - tie tai išmovė, užsimaukšlinę išeigines raudonas kojines, pasifrakavo dar biškį, žodžiu, nutarė gerai pasilinksminti kur šilta, kur nėra surūgusių lietuvių ir kur gerą muziką pagroja, kad kojos pačios kilnojasi. Čia tur būt jie Afriką turi galvoje.
O vasara tai gerai, kad dar pasiliko, debesys pro saulę niekaip nepajėgė prasibrauti, žmogeliai vėl į apnuogintus kūnus akimis įsisiurbė, lyg dar mažai būtų prisižiūrėję. Na, ir gerai, te atsižiūri, nes už savaitės kitos viskas bus po kailiais storiausiais pakavota.
Daugiau tokių apsirikimų.

Štai ir baigėsi vasara. Šiandienos oras geriausias to patvirtinimas.
Be to šiomis dienomis išskrenda gandrai, o jie žino tikrąjį sezonų kaitos  momentą. Išvis, tai labiausiai man patinkantys paukščiai, laisvi, nepriklausomi, išdidūs, be to puikūs stilistai, sugebantys kaip niekas kitas derinti spalvas. Visada laukiu jų sugrįžtant ir su liūdesiu fiksuoju jų pasitraukimą į šiltus kraštus.
Galbūt ir aš kada nors išskrisiu su jais. Jie mane atnešė, jie ir išsineš.  Kiekvieną kartą to tikiuosi.

Rašymas yra beveik kaip narkotikai arba alkoholizmas. Jei jau pradedi negali sustoti. Kaip ir pirmą taurelę išlenkęs, taip ir pavadinimą parašęs jau užsikabini ir geri viską iki galo: po pavadinimo  jau žiūrėk ir apmetei būsimo kūrinio kontūrus, po to jau kapstaisi siužete, svaigsti ir mėgaujiesi, geri taurę po taurės, personažai, charakteriai, aplinkybės ir vingiai. Susigyveni su veikėjais, įlendi į jų ląsteles, perpranti jų mąstymo ir gyvenimo būdą...
Bet ateina valanda, kai kūrinys baigtas. Butelys tuščias. Kad ir kiek norėtum pratęsti svaigimą, bet jau nėr iš ko. Atsisveikinimas būna skausmingas, kaip alkoholikas ieškai, kaip dar pratęsti šventę, laižai stiklinę ieškodamas alkoholio lašų, taisai klaidas ir vis tiek jauti, kad kūrinys jau išeina, palieka tave. Kada bus kitas?
Rašymas priklausomybė. Reiktų kurti anonimines rašeivių grupes, kurios padėtų mesti rašyti; to judėjimo šūkis turėtų būti: 

RAŠYMAS MUS PRAŽUDYS.

Vienas vartotojas, tarkim jo vardas galėtų būti Falkas į mane nekreipkit dėmesio arba bet koks kitas, užsimano, sakykim, paįžeidinėti kitus vartotojus, kurių jis nėra pajėgus įveikti savo plunksna - na, yra neįgalus šia prasme, atsilieka savo pajėgumais  ir tą jis supranta. Tai ką tada jis turi daryti? Įkąsti juk norisi.
O gi labai paprasta – kadangi parašyti satyrą ar pamfletą, kaip kartais padaro koks gabesnis ir talentingesnis už jį vartotojas, jis nesugeba, tai belieka garsiai apšaukti, kad, sakykim, tas, kuris bus su baltomis kojinėmis arba geltonu kaklaraiščiu, o dar geriau – su one.lt registracija, tas, reiškiasi yra bukas, lyg kojinės arba registracija nusako oponento intelekto lygį (mes su jumis juk žinome, kad tai lengviausia nustatyti paskaičius vieno ar kito minčių dėstymą ir pan., bet jis galvoja, kad ne jis  vienas yra kvailas, atsiras ir daugiau tokių, kurie pasiduos netikriem  atpažinimo kriterijams).
Kas ilgiau gyvena šioje Žemėje, tas žino, kad prieš kokius dešimt metų one.lt viliojo pas save vartotojus nemokamomis sms, kurių jie tada duodavo net dešimt per dieną, todėl daug kas ir užsiregistravo. Kai kas po to registravosi ir į kitas svetaines ir, kai reikėjo nurodyti savo paštą, nurodydavo one.lt.  Kai kas to niekada ir nekeitė, net ir kai ta one.lt iš tikro tapo, o gal buvo ir nuo pradžių (specialiai tuo nesidomėjau), tik  kažkokia nepilnamečių pažinčių svetaine, bet kaip sakiau, kai kas tuo visai nesidomėjo ir net dabar nesidomi, tiesiog nemato reikalo bėgioti iš vienos registracijos į kitą, kaip ir neskuba, kaip dabar madinga, kasdien kaitalioti savo nick’ų, pvz.: tiesiog Falkas arba jau kitą kartą Falkas į mane nekreipkit dėmesio ir kiti. Bet tai kiekvieno piliečio šventa teisė ir aš jokiu būdu nesiruošiu jos kvestionuoti arba kaip nors tokius žmones žeminti ir įžeidinėti, sakyti, pavyzdžiui, kad jie yra buki arba kad tai bukumo požymis.

Dar tas pats vartotojas bando skirstyti į bukus ir ne - pagal kitus kriterijus, kurie irgi, sakyčiau, yra abejotinos vertės, ta prasme, nežinia, ar jie būtų visuotinai pripažinti kaip lakmuso popierėliai, nustatant vartotojų bukumą. Sakykim, šveplumas. Na yra, ir pats žinau, tokių atvejų, kai gyvenantys užsienyje piliečiai, tuo metu neturi kompiuterio, sakykim, trumpam atvyko, eina kažkur į interneto svetainę, o ten, įsivaizduokit, kokie buki anglai arba prancūzai neįsivedė LIETUVIŠKOS abėcėlės. Nusikaltimas.
Arba gali būti bukas, jei viename sakinyje pavartosi kelias emocijas!!! Na čia tai išties galėčiau prisižvengti.
Bet, aišku, joks protingas žmogus negalėtų parašyti tokios nesąmonės, tai yra išvardinti vartotojų bukumo požymių, tad, sakykim, čia buvo tik mano fantazija tema “kas būtų, jei būtų”, tikiuosi to niekada niekas neparašys, o jeigu kažkokios mano mintys ar samprotavimai turėjo su kažkuo kažkokių sąsajų, tai grynas atsitiktinumas ir lemtingas sutapimas, neverta kreipti dėmesio.

Atostogos tęsiasi.

Iš laiško Klimbingut...:

"Tik dabar pastebėjau, kad nuėmėte prierašą po mano kūriniu "Žmogus....". Labai gaila, kad savo nuožiūra imatės kūrinio redagavimo. Suprantu, kad prierašas buvo nemalonus jūsų "partiečiams" ir jūs nesavanaudiškai jiems pasitarnavote. Tik gaila, kad kiti skaitytojai, nesusiję su šiuo mikrokonfliktu, liks nesupratę, kodėl po sekančiais Svoloč kūriniais (kaip ir po dauguma ankstesnių), nuolat kartojasi administratorių vertinimuose nepamirštamas palikti kuolas. Ta prasme, tas prierašas bent buvo nuoroda į pastovų kitos, elitinės pusės kerštavimą vartotojui vardu Svoloč. Dabar gi pašaliniam stebėtojui kils nereikalingi klausimai - kaip čia yra ir t.t.
Be to, rašiau jums, kad autorius sutiks, jog šis kūrinys būtų perkeltas į prozą. Tikrai negaliu sutikti su tamstos nuomone, kad fantastai labai malonūs žmonės, man taip nepasirodė. Taip pat ir "Skubų pasitarimą" norėčiau matyti scenarijų lentynoje.
Ir pabaigai, matyt, jūs esat kone vienintelė iš elito, su kuria dar galima civilizuotai bendrauti, kuri neprovokuoja įtampos ir išlaiko bent minimalų pagarbumą. Mažoka kaip tokiai svetainei."