Prieš metus Lietuvos liaudis daužė vienos įstaigos langus. Šiemet kažko ilgai laukia.

Kai ryte aptinki išplėštą savo automobilį, jautiesi šlykščiai, lyg būtum išpistas.

Tegul dangus bus jums žydras.

Dienoraščio nerašo.

"Parašyk ką nors apie tamsius ir lietingus Anglijos vakarus, apie pilką lapkričio dangų virš Londono, parašyk, kaip apsikenčia tavo sūnus niūriame ir ūkanotame Albione.
Ką nors parašyk.
Pas mus kaip visada saulėta, žmonės linksmi ir laimingi, nes mes turime juokingą valdžią, kuri nenustoja mus juokinti.
Vakar vienas vaikas mirė nuo kiaulių gripo. Tik vienas. Matai kaip apsimoka gyventi LT."

Artėja trylikta penktadienis!

Žmonės, lįskit į bunkerius!

Dar nevėlu.

Didžiosios Spalio revoliucijos metinės! Visų šalių proletarai, vienykitės!

Sėdėdamas ant Parnidžio kopos, šviečiant saulei, dangus buvo giedras, ir žvelgdamas kairėn į besidriekiančias Kuršių marias, dešinėn į beribę Baltijos jūrą, o priekyje į tystančią Kaliningrado linkme smėlėtąją Neringos juostą, pagalvojau, kad gyvenimas nėra jau toks nieko vertas užsiėmimas. Aišku, gal yra ir kitų geresnių, bet ir šitas man tinka kol kas.

Laisvė baigėsi su Asano pašalinimu. Mūsų būrelis ištuštėjo. Likau laisvas vienas. Vienas lauke ne karys.  Vienok...

Būna, kad žmonės kvailai pasivadina, tarkim pavadina save svoločium arba kokiu apuoku. Dar pavadina save idiotu, kad niekas nesuabejotų. Bet būna ir itin tokių absurdiškų apsivadinimų, pvz: arbūzų mūza??? Kaip galima mūzuoti arbūzus ir ar tikrai arbūzams reikia mūzos, to negalėtų pasakyti net to vardo sugalvotojas. Tiesiog šauna į galvą idėja apsiabsurdinti, bet taip idiotiškai, taip neskoningai ir debiliškai, kad norisi kviesti sanitarus.
Na ir ką, vaikšto toks asmuo apsiabsurdinęs ir tikisi, kad tai labai geras efektas.
Bet ko aš čia? Ar tai mano reikalas? Mėnuo šviečia pro langą.