Žmogus miršta vienas.

NEnoRIU.

Labai norėčiau pradėti gyvenimą iš naujo. Ar galima?

Londonas - vieta, pritaikyta gyventi žmonėms, ko nepasakysi apie Lietuvą. Čia net ir oras palankesnis homosapiensams - plius 20 šiuo metu.

Netikėtai pažiūrėjau visai neblogą filmuką. Patraukė pavadinimas: "Ėsk, miegok ir mirk". Gal reiks iš to pavadinimo kada nors ką nors išspausti savo?

Vakar užsukau į Žilinsko galeriją ir netikėtai atradau vieno autoriaus paveikslą "Geirangerio fiordas". Apsidžiaugiau - jau du menininkai savo kūriniuose pažymėjo šią įstabią vietą. Vienas iš jų Svoloč.

Iš tikro, mielas Dienorašti, turiu prisipažinti, kad šiandien kėliausi nei per anksti, nei per vėlai, kėliausi pačiu laiku. Viskas po to vyko normaliai, kaip visada: parašiau kelis skundus, kelis komentarus, kuriuose tradiciškai iškeikiau valdžią, krepšininkus, policininkus, tautininkus, kosmopolitus, euroskeptikus ir euroentuziastus. Pasisakiau už atominę energetiką ir alternatyvius energetinius šaltinius. Po to pasisakiau priešingai. Žodžiu, viskas kaip visada. Tada jau ir praustis nereikėjo, jaučiausi apsivalęs.
Dabar sėdžiu ir galvoju, ką dar reikšmingo galėčiau atlikti tautos labui.

Iš tikro, mielas Dienorašti, turiu prisipažinti, kad šįryt kėliausi anksti,  buvo įdomu pasižiūrėti, kaip dirba mano atominė elektrinė, kurią susikonstravau vakar vakare, net neatsiklausęs referendumu savo namo gyventojų nuomonės. Apie tautą nėra net ko šnekėti. Grįždamas namo vakar užsukau į sendaikčių turgų ir ten vienas nuskurdęs inteligentiškas inžinierius visai nebrangiai pardavė man pieštuko dydžio strypelį, prisodrintą radioaktyvaus urano. Sakė jo man užteks 10 metų. Pasitelkęs visagalį internetą per dvi valandas sukonstravau elektrinę ir savavališkai atsijungiau nuo elektros tinklų. Per naktį visuose kambariuose, išskyrus miegamąjį, degė lempos, grojo muzika ir dūzgė dulkių siurblys. Strypas beveik nesumažėjo, o radiaktyvias atliekas nuleidau į šiukšlių konteinerį.
Pakeliui į darbą mane mandagiai sulaikė policija ir paprašė nuovadoje paaiškinti, kodėl aš vienašališkai nutraukiau sutartį su tinklais. Jiems tai atrodė neetiška. Aš paaiškinau, o tada paprašiau pažymos dėl mano sutrukdymo darbo metu. Jie vėl neįrašė sulaikymo trukmės, tad nusprendžiau į darbą visai neiti. Sakysiu, kad pralaikė visą dieną. Kita vertus, gal apskritai mesti vaikščiojimą į darbą, prijungti visą namą prie savo elektrinės ir tegul gyventojai  moka man?

Iš tikro, mielas Dienorašti, turiu prisipažinti, kad kėliausi vėlai šį rytą. Iš vakaro ilgai negalėjau užmigti, išprotėjęs kaimynas, kuriam jau toli už 40 iki vėlumos visu garsu leido pasenusią ir visiems įgrisusią roko muziką tipo Smoke on the water ir panašų šūdą. Pirmiausiai ką padariau atsikėlęs, tai nudėjau tą šunsnukį. Paskambinau į duris ir kai jis įžūliai iškišo savo pagiringą ir savimi patenkintą snukį (aš turėjau užversti galvą, nes jo ūgis smarkiai prašoko standartą) ir teikėsi drėbti man tik vieną skiemenį "nu", ramiausiai atsakiau: su šventėm, ir paspaudžiau gaiduką. Jis dar buvo besakąs "su kokiom, blet, šventėm?" bet klausimas taip ir liko neištartas, tik užrašytas jo akyse.
Tuo pačiu nušoviau dar du idiotus, kurie pastoviai prašo litų ant alaus. Tiesiog jie kaip visada ne laiku pasirodė. Tada grįžau namo ir papusryčiavau. Pakeliui į darbą mane mandagiai sulaikė policija ir paprašė viską detaliai paaiškinti nuovadoje. Po visko paprašiau, kad jie man išduotų pateisinamą pažymą mano darbovietei. Kadangi jie neįrašė kuriam laikui mane sutrukdė, tai nutariau į darbą visai neiti. Pasakysiu, kad procedūros truko visą dieną.
Dabar esu namie ir mėgaujuosi tyla.

Turiu žiūrėti Meilutytę, sorry.