Brėkšta rytas. Brėkšta... puikus žodis. Nuostabiai skamba - brėkš-ta. Įdomu, ką jis galėtų reikšti?

Norečiau kokias tris dienas pabūti škotu, o jei patiktų, ir ilgiau, ir atvažiuoti į kažkokią sumautą Lietuvą prie Baltijos jūros, kažkur prie Rusijos, su sijonėliu, ir pasiausti čia nuo dūšios, kad vietiniai čiabuviai turėtų ką prisiminti...

Mielas, Dienorašti,
šiandieną kažkaip atsitokėjau, o atsitokėjęs suvokiau, kad jau metai laiko priklausau šiam rašytojų, oi, atsiprašau, rašikų (taip jie save vadina, tai neiškreipsiu ir aš) sambūriui. O gal būreliui arba kastai. Arba rašikų ložė, ne - balkonas. taip, rašikų balkonas.
Taigi, taigi, labai malonu priklausyti meniškam, kūrybiškam, kolegiškam kolektyvui.
Per tuos metus nelabai daug aš prispausdinau, lyginant su kai kuriais kūrėjais, matyt, ne per daugiausiai pas mane tos kūrybinės potencijos, kaip, ai ką čia slėpti, ir kitokios, t.y. kitose sferose arba kitoj veikloj.
Pamenu, iš pradžių labai purkštavau, ginčydavausi, atsikirtinėdavau kritikams, aiškindavau, ką norėjau pasakyti ir pan. Skubėdavau pasmerkti pradedančiuosius rašikus (tarytum pats būčiau asas ir turėčiau išimtinę teisę vertinti. Nė velnio - pats vargiai susigaudau rašto dalykuose), o tuo tarpu, puiku, kad jie rašo čia, o nesikolioja mirc'e ar irc'e. Vis pratinasi dėlioti mintis, atsigręžia į savo vidinį pasaulį, jausmus. Ar ne?
Taigi, dabar stengiuosi visai nekonfliktuoti, nesikišu į mano kūrinių komentavimą (kas kaip nori, taip ir tegul sako), rašau tik pagyras tiems kūriniams, kurie tikrai patiko, ir nerašau nieko, kurie nepatiko. Nors kiek aš jų perskaitau, Dieve, ašara Tavo aky. Tiek, kiek prirašo, tai turi specialiai dirbti čia, kad viską perskaitytum.
Na, užsiplepėjau aš su Tavim. Tai lauksim kito gimtadienio.

Niekada niekada niekada.

Jegu manęs kas nors paklaustų, kodėl "Laiškai iš malūno", atsakyčiau :
a) iš kur noriu, iš ten ir rašau savo laiškus;
b) arti namų nėra pašto;
c) š... malti geriausia malūne.

Niekada nevalgiau troškintų tarakonų, tokių, žinai, iš pradžių paskrudintų "duchovkėje" ant margarino, po to ištušintų su juodosiomis pupelėmis ir česnaku. Bijau, kad kada nors to gailėsiuos.

Šiandieną buvau nepakenčiamas - svoločius, kito žodžio nerandu.

Kristus gimė per Kalėdas, Stalinas prieš, Hitleris su Leninu išvydo dienos šviesą po Velyku, aš pats pasirodžiau po Gegužės 1-osios svencių?! Įdomus atradimas - žmonijos Didžiųjų gimimas telkiasi apie žymias datas.

klimbingupthewal,
Nerandu, kur rasomos zinutes, todel atsakau dienorastyje, jei skaitysi. As neprapuoliau, gal prapuole Mano ismintis. Ir nors jau kitas metu laikas, ziema, ji vis dar nepasirodo. Is patirties zinau, kad dazniausiai ji parskrenda pavasari su varnenais. As irgi to nekantriai laukiu.

Ka gali papasakoti man linksmo?Liudesys susisupes mane i savo draiskana skepeta, nepaleidzia. Lietus bega veidu.
Ruduo