Visi  marš į diktktantą! Kaire, kaire, viens du trys.

Labanakt.

Viena panelė, o gal ponia, vardu Riva (pažinojau vieną Rivą, ji buvo žydė ir labai bjauraus charakterio, bet gal ne todėl, kad žydė, gal tiesiog taip sutapo - nesugyvenamas būdas ir tautybė. Tikrai nenorėčiau, kad kažkas įžvelgtų mano žodžiuose antisemitizmą, daugiau žydų nepažinojau, tad negaliu daryti apibendrinimų) persekioja mane  dėl kažkokių tai neva pažeidžiamų autorių teisių ar užgauto orumo. Išeitų, kad negaliu reikšti savo nuomonės apie meno kūrinius. Na, tokį trumpą apibūdinimą, kaip antai - "man nepatiko", "šūdas, mėšlas", "nevalia taip rašyti", "eik nusižudyk" ir pan. p.Riva, manau, leistų man išsakyti, bet jeigu aš imuosi giliau ar plačiau analizuoti, nagrinėti pažodžiui ir paeiliui, įmesdamas šlakelį šaržo, kai ką paryškindamas, pašiepdamas, tai jau Rivos nuomone yra autoriaus teisių pažeidimas. (Šioje vietoje aš nustebęs patraukiu pečiais ir patempiu žemyn lūpų kampučius, atseit, nesuprantu.)
Bet gi kūrinio aš nepasisavinau, neperdariau ir perdarytą nepardavinėjau kaip savo kūrybą. Aš, pasiremdamas pradine medžiaga, kūriau savo atskirą, nuosavą kritikos ar literatūrinės analizės, ar parodijos produktą.
Žiūrėkim, jeigu p.Riva pažiūrėjusi kokį kovinį arba erotinį filmą, arba argentiniečių serialą viešai pareikštų kritines pastabas arba parašytų ta tema kokį pamfletą, ją irgi reiktų apkaltinti autorinių teisių pažeidimu? O gal p.Riva nereiškia garsiai nuomonės apie meno kūrinius?  Gal parodijos žanras apskritai yra nusikalstamas ir netoleruotinas, gal jo reikia atsisakyti, nes parodija visada remiasi konkrečiais kūriniais ar temomis, todėl bet kokiu atveju braunasi į autorinių teisių sferą?
O kritikai? Ar jie neužgauna jautrių menininkų? Šią profesiją irgi, sekant p.Rivos logika, reikėtų naikinti. Rašykit, pieškit, grokit, vaidinkit ką norit, cit, niekam nevalia išsižioti su savo pastabomis mūsų, jautrių menininkų adresu.
O pati p.Riva ar neužgauna mano, kaip autoriaus orumo, dergdama mano parodijinius eksperimentus?

Truputį per šalta. Neužsikūriau mašinos, tad nenuvažiavau į rytines pamaldas. Kiekvieną kartą vis kažkas sutrukdo. Ir tai tęsiasi jau milijoną metų.

Здраствуй, Жопа, Новый год.

Nutariau šiandien padovanoti žmonėms  šventę - tebūnie Kūčios ir Kalėdos.

Majakovskis iškili asmenybė. Vėl tuo įsitikinau, perskaitęs palėpėje aptiktus rankraščius.

Valio!
Įsigijau naują priešą.
Priešo vardas Maša.
Arba Saša.

Olia lia. Atidarau savo pasto dezute (na ta, kuri laiptineje, nors tas pats ir su elektronine), o tenai, isivaizduoji, nieko nera. Visiskai nieko. Absoliutus ir totalus svaiginantis nepasisekimas. Nepasisekimo aukstumos arba virsune. Niekas neraso. Nonsensas.
As suprantu, kad gali buti visokiu sio nerasymo priezasciu, as netgi bandau jas isivaizduoti ir pateisinti nerasancius man laiskus asmenis, tarkim gali buti, kad koks nors zmogus, kuris galejo arba net norejo man parasyti, dabar negali to padaryti fiziskai. Gal jis uzdarytas kokioj belangej, nes neturejo pakankamai pinigu nusipirkti cigareciu arba alaus, todel nutare uzsikisti uz kelniu, bet pagavo, arba, sakykim, jis sedo paplaukioti valtele po Nemuna, bet srove ji nunese i Baltijos jura, po to i vandenyna ir pilietis yra pasimetes kazkuriame pasaulio gale, ten nera pasto, interneto, ryklys nukando jam desine ranka, o kaire rasyti tasai, vadinasi, dar neismoko, tad belieka kantriai laukti - gal visgi kas nors parasys.
As neprileidziu kitos priezasties, kad, sakykim, kas nors nenori man rasyti. Ne, tai nesamone, to negali buti, taip atsitinka su kitais, bet ne su manimi. Bet kazkur giliai po sirdim sukerba kazkas, o gal taip atsitiko ir tau.
Bet neziurint visko gyvenimas yra nuostabus ir gyventi del jo verta.

Lietuvių yra visur.