"Panevėžys" tai ne gyvenimo būdas, tai - diagnozė.

Laikas žmonių priešas.
Vitaminai veiksminga priemonė kovoje su laiku, bet nepakankama.
Visi žmonės priešai.
Priešų yra visur, jie nesunaikinami.
Svoločius - priešas Nr.1
Visi žmonės svoločiai.
Svoločių buvo, yra ir bus. Jei truks, dar atvešim.
Svoločiai ir Afrikoje svoločiai.
Mūsų daug ir mūsų rankos ilgos.
Duomenų apie svoločius nėra. Nei kodėl, nei iš kur jie atsirado - niekas nežino.

Visur šalta, bet Tėvynėje šalčiausia.

Rugpiūčio 1-oji!

Darbas žmogų puošia. Pradedu dirbti.

Aš tėvas. Šiandien Tėvo diena. Šie du dalykai kažkaip rišasi vienas su kitu. Prie ko čia aš?

Priešais mane    -        šviesi ateitis, 
Už nugaros man    -        tamsi naktis.

Tegyvuoja Kaledos!

"o kokia idėja, a? :)) " - klausiate.
Atsakau - nežinau, nes, aišku, neskaičiau jūsų darbų. Jūs gi ne Kafka ir ne Kamiu, ir netgi ne Selindžeris, tad kodėl aš turėčiau jumis skaityti?
Tai kad jūs skaitote mane, tai jau tamstos reikalas.
Tikėjausi, kad supratote, jog tiesiog grąžinau jums jūsų frazę, ta prasme bumerangas sugrįžo. Po jūsų komentaro po "Arklio istorija" nutariau nereaguoti, bet dabar manau, kad irgi turiu teisę reikšti savo nuomonę apie tamstos komentarą, kaip ir tamsta esi laisvas reikšti savo samprotavimus po mano kūriniais.
Dėl "Keliauninko". Rašote labai blogas atlikimas. Čia jūsų asmeninė nuomonė ir aš ją gerbiu. Dėl kalbos kultūros klaidų, kurių anot tamstos apstu. Kieno kalbos kultūrą jūs turėjote omeny? Savo? Mano kalbos kultūrai nusižengta nebuvo. Dovanokit nerašau pagal jūsų kalbos kultūrą ir nerašysiu. Rašau pagal savo ir man ji patinka, keisti kol kas nesiruošiu.
Dėl detalių kurias paminėjote. Galima būtų sutikti dėl gėjų parado vietos, jei įtikintumėt, kodėl negalima liesti Berlyno, tarkim, ten gyvena jūsų teta ir ją skaudina priminimas apie buvusį jos vyrą, kuris turėjo keistų polinkių. Tada galima būtų paminėti Paryžių arba Milaną.
Bet cepelinai ir Afrika. Be šių detalių dingtų kūrinio idėja, kurią pavadinotge gera.
Taigi. Na, užteks. Kol kas tiek. Lauksiu jūsų pasirodymo.”

“gerbiamas svoločiuk,…” (žiūrėk žemiau)

”Mes kalbėjome apie rašybą ( ar kūrybą???), bet jūs kažkodėl perėjote prie asmeniškumų ir apsikandžiojimų. Ką gi, beveik to paties ir tikėjausi, nes argumentuoti savo komentarų jūs nesugebate. Tada belieka pasibarti ir pyktis, beje, liejasi iš kitos barikadų pusės.
Nenorėčiau šia kryptim, tai yra, kad tu mažvaikis ir tau vieta pertraukoje, o tu ligonis ir pan., tęsti diskusijos. Pastebėjau, kad rasyk.lt adminai būtent tokiu stiliumi bendrauja su savo mažesniaisiais broliais.
Jei norėsite sekti šiuo keliu, tai sorry, be manęs, aš nesivelsiu į žodžių mūšį. Jei diskutuosite apie rašymo meną, tada valio.
Rinkitės, ir sėkmės Velykose, pykčio šiuo metu neturėtų būti ir ramybės jūsų namams.”

10.15 gyvenimas vėl nuostabus!

Be žodžių.