Genijus žydi
Per literato triumfą
Kavos puoduke

pasakysiu, ką Senis man išdėstė
iš metų patirties po karo,
kaip tada vadintame,
Antruoju Pasauliniu Karu

dar neprarask savo arogancijos, tarė,
galėsi tai padaryti, kai būsi vyresnis,
prarasi ją per anksti ir gali būti, kad
tiesiog pakeisi jį tuštybe

tik vieną kartą pasiūlė
išstumti įprastą tvarką
tų pačių žodžių eilėraščio eilutėje,
kam du kartus nurodyti tą patį dalyką?

pasiūlė pasimelsti Mūzai,
atsiklaupti man ant kelių ir eiti išpažinties
čia pat kampe ir
pasakė, kad turėjo tai omenyje pažodžiui

tai – dienomis prieš Barzdą
ir Gėrimą, bet Senio charakteris buvo gilus
savo potvyniuose, per kuriuos pats plaukė,
smakras į šoną, o galva pakreipta tarsi čiurlenanti

Senis buvo daug vyresnis, nei leistinos datos,
daug vyresnis už mane, jam buvo devyniasdešimt,
jis su vokišku akcentu kirsdavo nosį,
manau, kad jį paveikė viešnagė Aušvice

dėl leidybos, man patarė,
kad aplipdyčiau savo sieną atmetimo lapeliais,
Senio lūpos ir ilgų pirštų kaulai drebėjo
su pažiūrų apie poeziją aštrumu

Senis pasakė, kad puikus buvimas,
kuris leido ir keitė viską
poezijoje, buvo aistra,
aistra buvo geniali, ir jis gyrė sąmonės srautą ir dadaizmą

vos buvau pradėjęs jį skaityti,
paklausiau, kaip gali būti tikras,
kad tai, ką rašai, tikrai yra
verta dėmesio, ir pasakė, jog tai neįmanoma

niekada negali būti tikras,
mirsi nežinodamas,
ar viskas, ką parašei, buvo kažkas gero,
norėdamas būti tikras, – nerašyk

Lapus.

Obuolius.

Šiukšles.

Tu išvis kilnoji?

Taip, žinau, ką turite omenyje
Apie rašymą ir rašytojus. Atrodo,
Kad praradome tikslą. Atrodo,
Kad rašytojai rašo tam, kad būtų
Žinomi kaip rašytojai. Jie nerašo,
Nes kažkas juos varo link krašto.
Atsigręžiu į Poundą, T. S. Eliotą,
e. e. Cummingsą, Jeffersą,
Audeną, Spenderį...
Jų darbas prasiskverbė tiesiai per
Popierių ir jį padegė. Eilėraščiai
Tapo įvykiais, sprogimais. Egzistavo
Didelis jaudulys. Dabar dešimtmečius
Atrodė, kad kažkoks užliūlis, beveik
Praktikuojamas užliūlis, nuobodumo
Katarsis skelbė genialumą. O jei
Atsirasdavo naujas talentas, tai
Telikdavo blyksnis, keli eilėraščiai,
Plonytė knygelė, o tada jis ar ji
Būdavo nušlifuojami, įniriami į tylią nebūtį.
Talentas be patvarumo yra prakeiktas
Nusikaltimas. Tai reiškia, kad jie įstrigo
Į akivaizdžius spąstus, vadinasi, patikėjo
Pagyrimais, vadinasi, tapo konformistiniais.
Rašytojas nėra rašytojas, nes yra parašęs
Keletą knygų. Rašytojas nėra rašytojas,
Nes dėsto literatūrą. Rašytojas yra rašytojas,
Jei gali rašyti dabar, šį vakarą, šią minutę.
Turime per daug x-rašytojų, kurie produkuoja.
Knygos krenta iš mano rankų ant grindų.
Jos yra visiškas šūdas. Manau, kad ką tik
Nupūtėme pusę amžiaus dvokiantiems vėjams.
Taip paprasta.

Hūhah!

Gavau „Lamborghini“ brando parkerį, Mallarme knygą „Pages“ prancūziškai ir šokolado. Sveikinu save.

Į stalčių.