https://www.youtube.com/watch?v=APbThs_dS1M
Palydovinis tyrimas atskleidė,
kad Mėnulio magnetinė trauka
sulėtina Žemės sukimąsi maždaug
viena sekunde per dieną
prieš 8 milijonus metų viena diena
truko vos aštuoniolika valandų
terminai buvo siaubingi.
Tai reiškia, kad iki mirties
jei likimas išpildys mano apgaulę
įprasta diena susidės iš trisdešimt dviejų valandų
terminai bus siaubingi
tačiau daugelis gali eiti šokti
tiesiogine prasme 24 valandas per parą
ir vis tiek miegoti 8 valandas
rekomenduoja vyriausiasis chirurgas
nebent sergate nemiga
tokiu atveju tikėtina, kad visiškai išprotėsite
Dabar, kai išėjai penkioms dienoms,
rūkysiu cigariles kiek noriu,
kur noriu. Kepsiu sausainius ir valgysiu juos
su uogiene ir riebia šonine. Kepsiu štrudelį.
Palepinsiu save. Vaikščiosiu paplūdimiu,
jei norėsiu. Ir jeigu taip norėsis, vienas, ir
taip galvodamas apie savo jaunystę. Žmones,
kurie mane mylėjo be proto.
Ir kaip juos mylėjau labiau už visus kitus.
Išskyrus vieną. Sakau, kad darysiu viską,
ko noriu čia, kol Tavęs nebus!
Bet vieno dalyko nedarysiu.
Nemiegosiu Mūsų lovoje be Tavęs.
Ne. Man tai nepatinka.
Miegosiu ten, kur, po galais, norėsiu –
kur geriausiai miegu, kai Tavęs nebus,
ir negaliu Tavęs apkabinti taip, kaip apkabinu...
Ant sulūžusios sofos savo darbo kambaryje.
Galvoju apie Svogūngalvį su naktine kepuraite po
trisdešimties valandų prie rašomojo stalo,
nuo jo veido kylant rūkui,
chalatui prilipus
prie plaukuotų šlaunų,
kai jis kasosi save, ilgai stovi
prie atviro lango.
Lauke, bulvaruose,
putlios baltos kreditorių rankos
glosto ūsus ir kaklaskares,
jaunos damos svajoja apie Eliziejų
ir vaikštinėja su jaunais vyrais,
tuščios karietos dundėdamos pro šalį,
kvepiančios ašių tepalais ir oda.
Kaip didžiulis arklys, Svogūngalvis
žiovauja, prunkšteli, sunkiai slenka
prie klozeto
ir, atvėręs chalatą,
įleidžia didžiulę šlapimo srovę į
devyniolikto amžiaus pradžios
naktinį puodą. Nėriniuota užuolaida
gauna vėjelį. Palaukite! Paskutinė scena
prieš miegą. Jo smegenys šnypščia,
kai jis grįžta prie savo stalo – plunksna,
indelis rašalo, išmėtyti puslapiai...
Sniegą. Nors labiau - slydinėjam ant ledo.
Esu Marijampolės miestelyje, kažkokiame bare.
Net neįsivaizduoju, ko noriu.
O gal ir žinau, bet tiesiog nesu tikras.
Prieina padavėja, užeigoje nieko nėra: tik ji ir aš.
Na, turbūt šventės, aplinkui tylu ir ramu.
Atidžiai mane nužiūri, kai atsisėdu.
Jos veidas gražus, ji - ilgomis, baltomis, blizgančiomis kojomis.
Paklausiu: "Pasakykite, ko noriu". Sako: "Turbūt norite kietai virtų kiaušinių."
Sakau: "Būtent, atneškite."
Sako: "Neturime, atėjote netinkamu laiku."
Tada: "Matau, kad esate dailininkas, nupieškite mane."
Pasakau: "Nupieščiau, jei galėčiau, bet nepiešiu eskizų iš atminties."
Na, tada sako: "Aš čia pat priešais Jus, ar nepastebėjote?"
Sakau: "Gerai, žinau, bet neturiu savo piešimo sąsiuvinio."
Paduoda servetėlę ir sako: "Galite nupiešti ant šito."
Sakau: "Taip, galėčiau, bet nežinau, kur mano pieštukas."
Išsitraukia vieną iš už ausies.
Sako: "Gerai, dabar nupieškite mane, čia pastovėsiu."
Nubrėžiu kelias linijas ir parodau jos akims ir teismui.
Na, paima servetėlę, numeta ją atgal ir sako: "Visiškai
nepanašu į mane."
Pasakau: "O, Maloningoji Panele, tikrai panašu."
Sako: "Turbūt juokaujate." Sakau: „Norėčiau, bet ne."
Tada sako: "Neskaitote moterų autorių, ar ne?" Bent
jau taip, manau, ją sakant.
Na, pasakau: "Iš kur žinote ir kokia būtų to prasmė?"
Na, sako: "Tiesiog neatrodote taip, kad skaitote." Pasakau:
"Labai klystate."
Klausia: "Kurias skaitėte?" Sakau: "Susipažinęs su
Silvija Plath."
Ji minutėlei pasišalina, o aš išslystu iš kėdės.
Grįžtu atgal į judrią gatvę, bet niekas niekur neskuba.
>Dazai - nusiskandino
>Mishima — seppuku
>Akutagawa — savižudybė nuo perdozavimo
>Kawabata — "užsidujino"
1 ---
8 ---
16 ---
24 ---
30 31 32 33 34 ---
40 ---
48 ---
56 ---
64 ---
67[iš viso:
663]