Esu Marijampolės miestelyje, kažkokiame bare.
Net neįsivaizduoju, ko noriu.
O gal ir žinau, bet tiesiog nesu tikras.
Prieina padavėja, užeigoje nieko nėra: tik ji ir aš.
Na, turbūt šventės, aplinkui tylu ir ramu.
Atidžiai mane nužiūri, kai atsisėdu.
Jos veidas gražus, ji - ilgomis, baltomis, blizgančiomis kojomis.
Paklausiu: "Pasakykite, ko noriu". Sako: "Turbūt norite kietai virtų kiaušinių."
Sakau: "Būtent, atneškite."
Sako: "Neturime, atėjote netinkamu laiku."
Tada: "Matau, kad esate dailininkas, nupieškite mane."
Pasakau: "Nupieščiau, jei galėčiau, bet nepiešiu eskizų iš atminties."
Na, tada sako: "Aš čia pat priešais Jus, ar nepastebėjote?"
Sakau: "Gerai, žinau, bet neturiu savo piešimo sąsiuvinio."
Paduoda servetėlę ir sako: "Galite nupiešti ant šito."
Sakau: "Taip, galėčiau, bet nežinau, kur mano pieštukas."
Išsitraukia vieną iš už ausies.
Sako: "Gerai, dabar nupieškite mane, čia pastovėsiu."
Nubrėžiu kelias linijas ir parodau jos akims ir teismui.
Na, paima servetėlę, numeta ją atgal ir sako: "Visiškai
nepanašu į mane."
Pasakau: "O, Maloningoji Panele, tikrai panašu."
Sako: "Turbūt juokaujate." Sakau: „Norėčiau, bet ne."
Tada sako: "Neskaitote moterų autorių, ar ne?" Bent
jau taip, manau, ją sakant.
Na, pasakau: "Iš kur žinote ir kokia būtų to prasmė?"
Na, sako: "Tiesiog neatrodote taip, kad skaitote." Pasakau:
"Labai klystate."
Klausia: "Kurias skaitėte?" Sakau: "Susipažinęs su
Silvija Plath."
Ji minutėlei pasišalina, o aš išslystu iš kėdės.
Grįžtu atgal į judrią gatvę, bet niekas niekur neskuba.


Passchendaele2
