Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2026-01-21 12:19
Passchendaele2

Eilėraštis Prarastam Autoriui

Kūrinį pervažiuoja furgonas.
Kūrinį randate pakelėje
ir užkasate.
Dėl to gaila.
Asmeniškai gaila,
bet labiausiai gailitės Autoriaus,
nes tai buvo jo augintinis,
ir jį taip mylėjo.
Autorius niūniuodavo
ir leisdavo Kūriniui miegoti savo lovoje.
Parašote apie tai eilėraštį.
Pavadinate jį "Eilėraščiu Prarastam Autoriui",
apie Kūrinį, kurį pervažiavo furgonas,
ir kaip po jo pasielgėte,
išvedėte į mišką
ir užkasėte giliai, giliai,
ir tas Eilėraštis toks geras,
beveik džiaugiatės, kad mažas Kūrinukas
buvo partrenktas, kitaip niekada
nebūtumėte parašęs to Gero Eilėraščio.
Tada atsisėdate rašyti
eilėraščio apie eilėraščio rašymą
apie to Kūrinio mirtį,
bet rašydamas
išgirstate moterį-adminę, rėkiančią
Jūsų vardą, Jūsų vardą,
abu skiemenis:
Ti-tai
ir širdis sustoja.
Po minutės tęsiate rašymą. ji vėl šaukia.
įsivaizduojate, kiek ilgai tai gali tęstis.
2026-01-21 11:09
Passchendaele2

***

Race Driver GRID
2026-01-20 14:47
Passchendaele2

***

***
Akys, kurių nedrįstu sutikti sapnuose
Rašyko Mirties Sapnų Karalystėje
Šie nepasirodo:
Ten, akys
Saulės šviesa ant sulūžusios kolonos
Ten, medis siūbuoja
Ir balsai
Vėjo dainoje
Toliau ir iškilmingiau
Už gęstančią žvaigždę.

Neleisk man būti arčiau
Rašyko Mirties Sapnų Karalystėje
Leisk man taip pat dėvėti
Tokias tyčines maskuotes, kaip
Žiurkės kailį, varnos odą, sukryžiuotas lazdas
Lauke
Elgiantis kaip elgiasi vėjas
Ne arčiau –

Ne tas paskutinis susitikimas
Rašyko Prieblandos Karalystėje

***
Rašykas - tai mirusi žemė
Rašykas - tai kaktusų žemė
Rašyko akmeniniai atvaizdai
Pakyla, čia jie priima
Mirusio žmogaus rankos maldavimą
Po blėstančios žvaigždės mirgėjimu.

Ar taip yra
Kitoje Rašyko Mirties Karalystėje
Pabudus vieniems
Tą valandą, kai mes
Drebame iš švelnumo
Lūpos, kurios norėtų bučiuoti
Maldomis kreipiamės į sudaužytą akmenį.

***
Akių Rašyke nėra
Rašyke nėra akių
Šiame mirštančių žvaigždžių slėnyje-svetainėje
Šiame tuščiaviduriame slėnyje-svetainėje
Šiame sulaužytame mūsų prarastų karalysčių žandikaulyje

Rašyko paskutinėje susitikimo vietoje
Apgraibomis ieškome
Ir vengiame kalbos
Susirinkę šiame tvankios upės paplūdimyje

Be regos, nebent
Akys vėl pasirodys
Kaip amžina žvaigždė
Daugialapė rožė
Mirties Rašyko Prieblandos karalystėje
Viltis tik
Rašaluotųjų Žmonių.
2026-01-20 13:03
Passchendaele2

***

Kas dabar?
2026-01-18 13:32
Passchendaele2

Meilėje visada yra šiek tiek beprotybės

- Meilėje visada yra šiek tiek beprotybės, – pasakė Nyčė, -
Bet beprotybėje visada slypi ir kažkokia prasmė.
Man 25 metai, pažiūrėkit į mane
Įsimylėjau šią saldžią tigriukę-merginą
Esu apsėstas, bet ji irgi užsikabino
Tad viskas gerai, žmogau, taip ir turi būti
Įaugau į jos kraują ir ji negali nuo manęs atsitraukti
Bando viską, kad pabėgtų,
Bet galiausiai grįžta
Visada sugrįžta pas mane, išskyrus
Tą, kurią praradau laike
Dėl jos ašarojau
Bet tomis dienomis verkiau lengviau
Neleiskit man pereiti prie sunkių dalykų, žmogau
Tada pasidarau piktas
Galėčiau čia sėdėti ir gerti alų
su Jumis, bohemiečiais, visą naktį
Galėčiau išgerti dešimtį litrų šio alaus
Ir nieko, jis - kaip vanduo
Bet leiskit prieiti prie sunkių dalykų
Ir pradėsiu mėtyti žmones pro langus
Išmesiu bet ką pro langą
Tai padariau
Bet nežinai, kas yra meilė
Nežinai, nes niekada
Nebuvai įsimylėjus, tai taip paprasta
Turiu šią saldžią tigriukę-merginą, matau Ji graži
Vadina mane "Nyče"
- Nyče, - sako tokiu minkštu balsu
Ir sakau: - Ką? -
Bet nežinai, kas yra meilė
Sakau, kas tai yra
Bet neklausai
Nė vienas iš Jūsų šioje Rašyko svetainėje
Neatpažintų meilės, net jei ji užpultų
Ar suerzintų
Anksčiau maniau, kad Poezijos skaitymai yra išsisukinėjimas
Žiūrėk, man 25 metai ir jau esu čia
Žinau, kad jie išsisukinėja
Bet pasakiau sau: - Nyče,
Badavimas yra dar didesnis išsisukinėjimas
Taigi, štai esi, ir niekas nėra taip, kaip turėtų būti
Tas vyrukas, koks jo vardas?
Mačiau jo nuotrauką žurnale
Nešioja gražią fizionomiją
Bet jis - mokytojas
Dieve, ar galite įsivaizduoti
Bet Jūs irgi mokytojai
Štai jau įžeidinėju
Ne, apie jį negirdėjau
Nieko apie jį
Jie visi - termitai
Galbūt tai - ego, pastaruoju metu nedaug skaitau
Bet šie žmonės, kurie kuria
Reputaciją penkiose ar šešiose knygose
Termitai
- Nyče, - ji sako
Kodėl visą dieną klausaisi klasikinės muzikos?
Ar negirdi jos sakant
- Nyče, kodėl visą dieną klausaisi klasikinės muzikos?
Tai stebina, ar ne?
Nepagalvotum, kad toks grubus svoločius, kaip aš
Galėtų visą dieną klausytis klasikinės muzikos
Liudvigas Van, Rachmaninovas, Vagneris, Vivaldis
Velnias, negaliu čia jų visų išvardinti
Per tylu, čia per daug medžių
Man patinka miestas, tai vieta man
Kiekvieną rytą įsijungiu klasikinę muziką
Ir atsisėdu priešais savo rašomąją mašinėlę
Užsidegu cigarą ir rūkau štai taip, matai
Ir sakau: - Nyče, esi laimingas žmogus
Nyče, viską perėjai
Kas nenužudo, padaro stipresniu
Ir esi laimingas žmogus
Ir mėlyni dūmai sklando per stalą
Ir žiūriu pro langą į Vilniaus Rotušės aikštę
Ir matau žmones, vaikštančius šaligatviu aukštyn ir žemyn
Ir štai taip įsipurškiu cigarą
Ir tada padedu cigarą į peleninę štai taip ir giliai įkvepiu
Ir pradedu rašyti
- Nyče, toks gyvenimas, sakau
Gera būti vargšui, gera turėti hemorojų
Gera būti įsimylėjusiam
Bet nežinai, ką tai reiškia
Nežinai, ką reiškia būti įsimylėjusiam
Jei galėtum išvysti, suprastum, ką turiu omenyje
Manei, kad ateisiu čia ir įsimylėsiu
Tiesiog tai žinojai
Pasakei, kad žinojai
Velnias, man 25, o jai 51
Ir mes įsimylėję, ir ji pavydi
Jėzau, kaip gražu
Sakė, kad išdraskys man akis, jei ateisiu čia
Ir įsimylėsiu
Štai - meilė
Ką apie ją žinote?
Leiskit kai ką papasakoti
Esu sutikęs vyrų kalėjime, kurie buvo stilingesni
Nei tie, kurie šlaistosi aplink koledžus ar universitetus
Ir eina į Poezijos skaitymus
Jie - kraujasiurbiai, ateinantys pažiūrėti,
Ar Poeto kojinės nešvarios
Ar jis nedvokia pažastyse
Patikėkite, - nenuvilsiu
Bet noriu, kad prisimintumėt
Šį vakarą šioje svetainėje tik vienas Poetas
Šį vakarą šiame tinkle tik vienas Poetas
Galbūt šį vakarą tik vienas tikras Poetas šioje Visatoje
Ir tai - aš
Ką kas nors iš Jūsų žinote apie gyvenimą?
Ką kas nors iš Jūsų žinote apie bet ką?
Kas iš Jūsų čia buvo atleistas iš darbo?
Arba sumušė savo merginą?
Arba buvo sumuštas savo merginos?
Buvau penkis kartus atleistas iš "McDonaldo" ir "Maximos"
Jie mane atleisdavo, o paskui vėl įdarbindavo
Kai man buvo 15-iolika, buvau jų prekeivis
O paskui buvau uždarytas už sumuštinių vagystę
Žinau, ką reiškia, esu ten buvęs
Man dabar 25 metai ir esu įsimylėjęs
Ši saldi tigriukė-mergaite ji sako:
- Nyče;
O aš sakau: "Ką?", o ji sako
Manau, kad esi pilnas šūdo
Ir sakau, brangioji, tik Tu mane supranti
Ji - vienintelis asmuo pasaulyje
Vyras ar moteris
Kuriai leisčiau mane mokyti
Bet nežinai, kas yra meilė
Ji visada galiausiai sugrįždavo pas mane
Ateidavo atgal
Išskyrus tą, apie kurią užsiminiau anksčiau
Tą, kuri įžemino mane. Buvome kartu septynerius metus.
Daug gerdavome.
In vino veritas.
Matau, šioje literatūrinėje svetainėje yra keletas spausdintojų, bet
Nematau jokių Poetų.
Nesistebiu.
Reikia būti įsimylėjusiam, kad galėtum rašyti Poeziją
Ir nežinai, ką reiškia būti įsimylėjusiai.
Tai - Tavo bėda.
Duok man to.
Taip, nieko gero.
Gerai, viskas gerai.
Taigi, pradėkime šį šou.
Žinau, ką sakiau, bet išgersiu tik vieną.
Skanu.
Gerai, eime, baikime tai.
Tik, po to, tegu niekas nestovi per arti
Prie atviro lango.
2026-01-17 19:53
Passchendaele2

Dakaras 2026

Sveikinimai beduinų čempionams Vaidotui Žalai, Rokui Baciuškai ir Karoliui Raišiui, bei visiems dalyvavusiems lietuvaičiams!
2026-01-16 15:42
Passchendaele2

Peršalau

Gerklę.
2026-01-14 14:12
Passchendaele2

Velniop

Užlūžo NFS Shift 1.
2026-01-08 13:11
Passchendaele2

Rašaluotieji Žmonės

Esame Rašaluotieji Žmonės
Esame Skaitantys Žmonės
Parimę vienas šalia kito
Pirštų galai, prikimšti plunksnų. Vaje!
Išdžiūvę balsai, kai
Šnabždame kartu
Yra tylūs ir beprasmiai
Kaip vėjas sausoje žolėje
Arba žiurkių kojos ant sudaužyto stiklo
Šaltame rūsyje
Forma be pavidalo, šešėlis be spalvos.
Paralyžiuota jėga, gestas be judesio;
Tie, kurie perėjo
Tiesioginėmis akimis į kitą mirties Karalystę
Prisiminkite mus – jei iš viso – ne kaip pasiklydusias
Smurtingas sielas, o tik
Kaip Rašaluotuosius Žmones
2026-01-08 12:41
Passchendaele2

Haliucinuojantis nuogas

Haliucinuojantis nuogas
Plūduriuoju tarp nuolaužų su plieniniais ūsais
Aprūdijusiais nutrauktais sapnais
Prie švelnaus jūros riaumojimo
Haliucinuojantis nuogas
Vejuosi šviesos bangas
Bėgdamas smėliu, nusėtu baltomis kaukolėmis
Be žado sklandau virš bedugnės
Sunkūs drebučiai, kurie yra jūra
Sveria mano kūną
Legendariniai monstrai su pianino burnomis
Dvelkiantys šešėlių įlankose
Haliucinuojantis nuogas ir miegantis
Supraskit, šlykščiuosi žmonėmis
Jų maldomis, jų rūpesčiais
Jų tikėjimu, jų keliais
Užtenka jų nepakeliamų dorybių
Apsirengusių trumpikėmis
Jau užtenka jų lavonų
Palaimink beprotiška šviesa, atnešk dangaus viršūnes
Trokštu vėl būti tuščias, kaip rami akis
Nemigos
Trokštu vėl būti žvaigžde
Plauksiu link Tavęs
Per tolimąjį Kosmosą
Be sienų
Rūgštis kaip rožės pumpuras
Rasiu žmogų be jokių apribojimų
Šiomis eilėmis, prarytomis "šiukšlėse"
Paskutinės akimirkos šventasis
Ir paversi mane
Lova ir duona ir
Jeruzale
Nepažįsti mano naktinio veido
Akių kaip arklių, sukurtų erdvei
Burnos, išmargintos nežinomu krauju
Odos
Pirštų, nusagstytų malonumo perlais
Blakstienos nukryps link mano ausų, menčių
Į atvirą kūno kraštovaizdį
Šonkaulių tribūnos susitraukia nuo minties
Kad Tavo balsas galėtų užpildyti mano gerklę
Kad Tavo akys galėtų šypsotis
Nepažįsti mano pečių blyškumo
Naktį
Kai haliucinuojančios košmarų liepsnos šaukia tylos
Ir kai minkštos realybės sienos apsikabina viena kitą
Nežinai, kad dienų kvapai miršta ant mano liežuvio
Kai gudruoliai ateina su savo peiliais, dreifuojantys
Neriant į nakties purvą


1 --- 8 --- 16 --- 24 --- 31 32 33 34 35 --- 40 --- 48 --- 56 --- 64 --- 67
[iš viso: 663]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą