Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 61 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2025-11-05 17:30
Passchendaele2

***

Velniop Jūsų įsižeidimus.
2025-11-02 11:48
Passchendaele2

***

Forza Motorsport.
2025-11-01 11:55
Passchendaele2

O gal atvirkščiai?

Rašau ir skaitau.
2025-10-31 11:27
Passchendaele2

Velniop Jus

Jūs nesate tokie ypatingi.
Mes visi esame mokomi tikėti,
kad esame grakščios, brangios
snaigės ir individualybės, bet
dauguma žmonių tuštinasi, mylisi,
valgo ir miega vienodai. Štai
kodėl yra daugybė sėkmingų verslų,
kurie siūlo produktus ir patirtis,
kuriomis mėgaujasi dauguma žmonių.
Jie gali nuspėti, kas patiks masėms,
remdamiesi tuo, kas patinka keliems
žmonėms. Kad ir kokie unikalūs mes
manome esantys, dauguma žmonių
tiesiog tokie nėra. Aš, žinoma,
esu išskirtinis, nes esu paskutinė
kolektyvinė žmonijos viltis, bet
tai jau kita istorija...

Dalykai, kurie, žmonių manymu,
daro juos unikalius, yra išvaizda,
gebėjimai, įgūdžiai, talentai,
kūno tipai ir asmenybės. Tačiau
kiekvienam egzistuojančiam žmogui,
išskyrus labai retas išimtis, yra
kažkas, kas atrodo kaip Jūs, turi
tą patį kūno tipą, panašius gebėjimus,
įgūdžius, mintis ir talentus. Mes
apgaudinėjame save manydami, kad
esame unikalūs, nes mums patinka,
regis, nežinomi filmai, knygos ir
muzikos žanrai. Na, susitaikyk su
savimi, Princese, daugeliui žmonių
patinka tai, kas patinka Jums.

Dauguma žmonių turi tą pačią
pagrindinę fiziologiją. Mes
visi, dažniausiai, šviesą,
garsą, kvapą ir skonį interpretuojame
vienodai. Štai kodėl žmonės turi tiek
daug bendro maisto. Visų pagrindinių
kultūrų Žemėje maistas susiveda į
vištieną ir ryžius. Pirmą kartą
paragavęs kubietiško maisto, susijaudinęs
apie jį gyriausi savo draugams, kurie jo
nebuvo ragavę. Jie vis spaudė mane jį
apibūdinti, ir tada supratau, kad tai
beveik tas pats, kas indiškas maistas,
kuris yra beveik tas pats, kas Viduržemio
jūros regiono maistas, kuris yra beveik tas pats,
kaip kiniškas maistas. Japonijoje tai yra kitaip:
žuvis ir ryžiai. Ir tai tik jei ignoruosite
populiarųjį japonišką teriyaki vištienos patiekalą...
ir ryžius. Net amerikiečiai, tiek šiaurėje,
tiek pietuose, turi vištienos ir ryžių patiekalų.
Mes visi valgome tą patį maistą ir paverčiame jį
šūdu, lygiai taip pat. Ši manija būti unikaliems
tikriausiai kyla iš apsakymų, pasakų, filmų ir
kitų pramogų, kuriose dėmesys sutelkiamas į
protagonistus. Jie skiriasi nuo kitų žmonių
tuo, kad mes sutelkiame dėmesį į juos. Jų
individualios istorijos leidžia jiems atrodyti
kaip individualybėms. Paimkime, pavyzdžiui,
klasikinę pasaką apie Robiną Hudą. Jis gana
įdomus personažas, kai analizuojame moralinį
sudėtingumą ir prieštaravimus, kurie jį daro
tuo, kuo jis yra. Tačiau jei įsivaizduotumėte
sceną, kurioje Robinas Hudas rezga planą
apiplėšti turtingą aristokratą ir perskirstyti
jo turtus, o tada įsivaizduotumėte tą sceną iš
kelių tūkstančių mylių atstumo, suprastumėte,
kad jis tėra nereikšmingas taškelis, nedarantis
nieko ypatingo. Net ir svarbūs istoriniai
įvykiai mūsų laiko juostoje yra nereikšmingi
didžiojoje Visatos schemoje. Mes manome, kad
esame reikšmingi tik todėl, kad saugome
rašytinius savo palyginti nesenos istorijos
įrašus. Milijardai vištų, kasmet paskerdžiamų,
kad būtų patiekiamos šalia ryžių, neturi tokių
biografinių įrašų. Ar jų individualūs gyvenimai
yra svarbūs? Teigčiau, kad ne, ir mūsų taip pat.
Viskas yra arba vištiena ir ryžiai, arba sudaryta
iš vištienos ir ryžių.

Jūs esate vištiena ir ryžiai.

Kai gyveno daugiau nei 100 milijardų žmonių,
tikimybė, kad esate kažkuo ypatingu, yra gana
maža. Net ir mūsų istorinės asmenybės, tokios
kaip Napoleonas, Aleksandras Makedonietis Didysis
ar karalius Tutanchamonas, turėjo išskirtinumus,
kuriuos jiems suteikė visuomenė, o ne koks nors
antžmogiškas autoritetas. Pavyzdžiui, Tutanchamono
mumifikuotų palaikų analizė parodė, kad jis buvo
silpnas devyniolikmetis berniukas, turėjęs
luošinančių genetinių negalių dėl kraujomaišos,
ir greičiausiai mirė nuo maliarijos – ligos, kuri
kasmet pražudo daugiau nei pusę milijono žmonių –
komplikacijų. Taip, labai ypatingas.

Jėga, drąsa, darbštumas, turtas ar statusas,
kuriais mėgaujasi kai kurie žmonės, nors ir
neįprasti, nėra unikalūs. Parodykite man žmogų,
kuris gali kvėpuoti po vandeniu, ir tada istorikams
galės parūpti, koks Jūs ypatingas. Tiesą sakant,
žmonės yra tokie panašūs, kad net atradus žmogų,
kuris gali kvėpuoti po vandeniu, būtų suteiktas
jį atradusiam asmeniui ypatingas išskirtinumas
kaip "atradėjui". Mes visi esame tokie nereikšmingi
ir panašūs, kad net pirmas neįprasto dalyko
pastebėjimas suteikia mums garbingą statusą
istoriniuose tekstuose.

Nepaisant paukščių karalystėje egzistuojančios
įvairovės, visi paukščiai turi pakankamai bendrų
bruožų, kad juos būtų galima priskirti vienai
grupei, ir paukščiai yra daug unikalesni nei
žmonės. Vieni paukščiai skraido, kiti gyvena
sausumoje, o treti gali plaukioti. Vieni minta
tik žuvimis, kiti – vaisiais ir kirminais, o
dar kiti – žinduoliais. Ir skirtingai nei žmonės,
paukščiai taip elgiasi dėl fiziologinės ir
evoliucinės būtinybės, o ne dėl poreikio būti
pretenzingu galvos skausmu, kai einate į restoraną.
Jūsų jautrumas glitimui ir "pescetariška" tapatybė
nepadaro Jūsų išskirtiniu, tik unikaliai erzinančiu.

Tėvai, mokytojai ir pramogų ikonos Jums melavo:
Nesate unikalus ar ypatingas. Niekas negalės
atpažinti Jūsų lavono masiniame kape. Tai niekada
nėra akivaizdžiau nei stebint... masinį kapą.
Jų yra Prancūzijos katakombose, ir juos galima
aplankyti, kai tik prireikia priminimo, koks
paprastas esate.

Tarkime, kad taptumėte turtingiausiu žmogumi
pasaulyje. Ar manote, kad ateiviams tai rūpėtų?
Jei būtumėte pagrobtas kartu su benamiu,
išrengtas ir paguldytas ant zondavimo stalo,
ar Jūsų nežemiškiems valdovams rūpėtų,
kad Jūsų banko sąskaitoje yra X dolerių/eurų?
Tik tiek, kiek Jums rūpi, kuri voverė turi
daugiausia gilių.

Jei Jūsų išskirtinumas susijęs su tuo, ką
galite padaryti Žemėje, tikėtina, kad
daugelis žmonių tai yra padarę. Įkopimas
į aukščiausią pasaulio kalną ar giliausių
pasaulio gelmių tyrinėjimas vis dar yra
tik skaitinis skirtumas. Jei Jums reikėtų
pagrįsti savo unikalumą, vien skaičius,
kuris reiškia Jūsų nukeliautą vertikalų
atstumą aukštyn arba žemyn, nepadarys
įspūdžio niekam, kas perdirba žmones
maistui. Jums nepavyks būti unikaliam,
kaip ir nepavyks nieko kito gyvenime,
išskyrus tai, kad esate maistingas.

Velniop Jus.
2025-10-30 17:31
Passchendaele2

Velniop rimavimą

Žmonės, kurie dainų tekstuose,
ypač rimuotuose, randa prasmę,
yra tingūs mąstytojai. Jie nėra
skaitytojai, mokslininkai ar
akademikai. Jie yra tinginiai
idiotai, kurie ieško gyvenimo
pamokų ir įkvėpimo populiariojoje
muzikoje. Nesvarbu, ar tai studentai,
kurie valandų valandas guli savo
bendrabučio kambariuose ir klausosi
muzikos, ar žmonės, kurie kasdien
klausosi mėgstamų albumų važiuodami
į darbą ar bėgiodami, žmonės, kurie
klausosi išminties rimuotuose dainų
tekstuose, ne ten, kur ieško.

Tikimybė, kad kas nors jaudinančio
ar cituotino bus skirta parašyti
ir tuo pačiu metu rimuotis, yra
neįtikėtinai maža. Taip yra todėl,
kad labai mažai rašinių yra jaudinantys.
Bendras žmonijos parašytų jaudinančių
sakinių skaičius, palyginti su bendru
visų žmonijos parašytų sakinių skaičiumi,
yra neįtikėtinai mažas. Taip yra todėl,
kad dauguma rašinių yra aiškinamieji,
mokomieji arba niekam tikę. Didžiąją
dalį tekstų, kuriuos kasdien skaitote
internete, rašo žurnalistai-darbininkai,
jūsų draugai arba laisvai samdomi
tinklaraštininkai, kurie rašo tekstus
masalų turinio fabrikams. Pastarosios
dvi grupės sudaro kategoriją "šiukšlės".
Geri žurnalistai paprastai praneša tik
istorijas ir naujienas, neįterpdami
daug pasakojimo ar redakcinių straipsnių,
o tai netinka galingai ar įsimintinai prozai.
Taip pat yra aprašomųjų tekstų, kurie
paaiškina scenų, veikėjų ar pasaulio,
kuriame gyvena rašytojas, detales.
Taigi lieka saujelė įtikinamų ar
pasakojamųjų tekstų, ir tai yra
viskas, ką galima cituoti žmonijos
rašiniuose.

Dauguma populiarių citatų vertos
dėmesio būtent dėl ​​to, kad jos
yra glaustos ir retos. Jei dauguma
raštų būtų pakankamai cituojami,
įtaigūs ir glausti, žmonės nieko
necituotų. Tai būtų kaip tas garsus
anekdotas apie vieną žuvį, kuri
klausia kitos "Kaip vanduo?" ir
gauna atsakymą: "Kas, po galais,
yra vanduo?". Tik anomalijos
patraukia mūsų dėmesį, o cituojamos
frazės yra anomalijos.

Tada turime dainų autorius, poetus ir
įvairius laisvos formos rašytojus,
kurių tikslas nebūtinai yra rašyti
įtaigią, cituojamą prozą, bet rašyti
frazes, kurios skamba gerai, kai
skaitomos garsiai arba dainuojamos
pagal muziką. Štai kodėl, jei rimuojasi,
tai tikriausiai nėra svarbu.

Paimkime, pavyzdžiui, garsiąją Šekspyro
citatą "Brevity is the soul of wit".
Jo posakis yra paveikus, nes ne tik
teiginys skamba teisingai, bet ir pats
sakinys yra pavyzdys to, ką jis teigia
esąs tiesa. Jei dainų autorius parašytų
panašią frazę, jis ar ji galėtų labiau
rūpintis rimais, o citata galėtų būti
parašyta taip: „Brevity is the soul of
levity“. Kažkas, išgirdęs tai dainoje,
galėtų pagirti ją už sąmojingumą,
galingumą ar jaudulį, kai iš tikrųjų
ji kvaila ir beprasmė – galiu tai pasakyti,
nes sugalvojau tai atsitiktinai, ką tik.

Rimuotos frazės, kurios netgi gali būti
prasmingos, yra kalbos, kurioje yra per
daug sinonimų, simptomas. Kuo didesnis
rašytojo žodynas, tuo geriau jis gali
rašyti rimus, demonstruodamas savo žinias.
Kaip ir visos demonstracijos, tai kyla
iš nesaugumo. Suprantame, žinote daug
sinonimų, kurie baigiasi panašiais garsais.
Vien tai, kad galite rimuoti frazes kartu,
dar nereiškia, kad turėtumėte. Rašymo
tikslas yra aiškiai bendrauti, o rimų
kūrėjai labiau rūpinasi savo rašymo
fonetine kokybe. Viskas, kas trukdo
pasiekti pagrindinį rašymo tikslą –
įžvalgumą, būtinai jį pablogina.

Velniop rimavimą.
2025-10-30 17:25
Passchendaele2

Plakančios Lietuvos širdys (laisvu beletristiniu stiliumi)

Vilniaus miestas kaip žaidimų aikštelė

niekad nemėčiau frisbio tarp stogų
bet su kaimynu kalbėjom naktimis
žibintuvėliais ir Morzės kodu

***

Seniausių fermerių turgūs

mano Močiutė visąlaik lankėsi ten
ji pereidavo tiltą kiekvieną sekmadienį
dėl šviežiausių Palangos daržovių
bet kartą ji pavėlavo ir vyrukas prieš ją
nupirko visus pomidorus
taip ji sutiko mano Senelį

***

Deividas prieš Galijotą

mačiau praeitą savaitę seną šachmatų didmeistrį
Šiaulių parke
bet kas galėjo prieiti ir mesti jam iššūkį
ir jis pralaimėjo tokiam vaikiui, kaip aš
natūralus būvis betoninėse džiunglėse
šachas ir matas

***

Vakarėlių vagonas

sakykit, ką norit apie socialinę mediją
galiu pasakyti daug
verslai atsidaro ir išsilaiko jų dėka
neįvaizduoju savo gyvenimo be Rašykinio šurmulio
kad ir apmažėjusio
tarsi burgerių stendo
Kauno gatvės mugėje

***

Klasika yra klasika dėl priežasties

prisipažinsiu:
pirmąkart apsilankiau Trakų pilyje
dėl visų straipsnių apie jos garbingus senovės atvaizdus
bet sugrįždavau tik dėl jos atjauninančių potyrių
jeigu Trakai neturi, ko nori,
tikriausiai ieškai nepakankamai stipriai
gyvenimas Jums
„pelėsiais ir kerpėm apaugęs“

***

Radviliškio laisvūnas

Radviliškis visada turėjo klestinčią
pogrindinę imtynių sceną
buvęs aš ten jų šou ne kartą
teatralumo ir neįtikėtinos jėgos bei
atleticizmo suderinamumas
įelektrindavo
mėgdavau eiti į rungtynes su Močiute
ji visąlaik rėkdavo, kai dalyviai
laužydavo kėdes
rėkdavo
DAUG

***

Pataikiau jam į ausį

kai mano sūnus augo
padėjau treniruoti jo Jonavos jaunimo beisbolo komandą
kiekvienų rungtynių metu
tėvai dergė daugiau šlamšto, nei vaikigaliai
mane įskaitant

***

Neskamba TAIP absurdiškai

prisimenu žmones, kurie publikuojasi Rašyke
kalbos laisvė yra gražus dalykas,
bet sakant ar rašant tą patį per tą patį
nepadaro jo tikru
turint omeny, kiek sumažėjo eismo per pastaruosius
kelis ar kelerius metus
galima tik tikėtis, jog Lietuva bus užpulta Rusijos
bet būkime sąžiningi
svetainė išliks, net ir po to,
kai kuriems iš mūsų sueis 70

***

Aggro-beat dance-off

kartais nerimauju dėl visų baisių dalykų,
kurie nutinka mūsų Žemės planetoje
žmonės bijos palikti namus
gyventi savo gyvenimus
bet ne šiandien
šie žmonės čia kiekvieną savaitę šoka taip,
kad man tranko kaukolę
prisipažinsiu, kad studijuoju juos
gaudau idėjas, kaip judėti pagal taktą
noriu dėti į kašį
ne tik veizėti iš nuostabos

***

Gėda Nausėda

protestavimas ne tik yra konstitucinė teisė Lietuvoje
tai ir civilinė pareiga
tokie protestuotojai yra priežastis, kodėl
Prezidentas pastaruoju metu slepiasi po kaldra
pagarba tokiems žmonėms
jie išsilaikys daug ilgiau, nei bet kokie diplomatai

***

Žalgirio Arena

krepšinio Meka
žinoma, gali žaisti bet kur tiesiog su kamuoliu ir tinklu,
bet kai stebi tūkstančiai sirgalių, kurie skanduoja ir keikiasi,
gumos skambesys,
trankantis į parketą,
yra priežastis, kodėl ji vadinama „žalia-ir-balta“
mėgstamiausia vieta žiūrėti krepšinį
pirmą kartą pamačiau ją išvykoje į jaunių „Kengūros“ čempionatą
geriausios dvi mano gyvenimo valandos
(krepšinio, ne matematikos)
Senukas išmokė mane visko apie krepšinį būtent čia
po rungtynių stebėjimo, lošdavome partijas vienkiemy,
kol Saulė nusileisdavo ir tada vėl
pakildavo

***

Barškinant į Marijampolės dramos teatro duris

ar tai būtų scena, ar atvira erdvė,
kur dar galėtum pamatyti gyvas legendas,
ir greitai-betapsinčias-legendas,
vaidinančias kiekvieną dieną?
Londone?
per daug toli.
pagarba visiems, kurie performuoja prieš audienciją.
kartą buvau komediantas humoro klube...
Močiutė Hera buvo vienintelė besijuokianti visoje minioje.
sunku ką nors išversti iš koto.
mano dramos mokytojas vis dar lankosi vaidinimų perklausose,
nes nori išmokti daugiau, kad galėtų išmokyti DAUGIAU kitus.
tikra legenda.

***

Muzika, kuri verčia Pasaulį suktis

atvirai?
mums reikia pakalbėti apie Lietuvos džiazo muziką.
jos poveikį, sukurtas bendruomenes, ryškų genialumą...
sunku viską sutalpinti į žodžius, bet...
kartą šie vyrukai pradėjo groti muziką,
kuri turėjo atitikti mano kovą prie baro su kažkokiu
girtuokliu.
tarsi būčiau turėjęs savo asmeninius bardus.
džiazas visąlaik mane įkvepia.
pirmyn ir atgal, besiklausant ir bereaguojant,
pilnu „improvu“...
vieninteliai pokalbiai, kurie niekad nepabosta...

***
2025-10-30 13:39
Passchendaele2

Velniop Jūsų nuomones

Dauguma žmonių nemoka rašyti
ir turėtų užsičiaupti. Šiandien
kiekvienas idiotas, turintis
apgailėtiną nuomonę, gali žaibiškai
įsiterpti ir visiškai nepaisyti aiškumo.
Sukūrėme moderniausią ryšių tinklą,
kokį pasaulis kada nors matė, su
tūkstančiais serverių fermų, kuriose
talpinami šimtai tūkstančių kitų
serverių, trilijonai terabaitų atminties
ir pakankamai skaičiavimo galios, kad
būtų galima išspręsti mūsų Saulės
dydžio Rubiko kubą. Mes su juo tik
skelbiame nuvalkiotas politines
nuomones ir banalius komentarus
apie aktualias naujienas.

Geras rašytojas – tas, kuris gali
perteikti savo idėjas ekonomiška
proza ​​– metų metus praktikuojasi,
kad įvaldytų šį amatą. Norint tapti
efektyviu rašytoju, reikia tyrimų,
sunkaus darbo ir tvirto požiūrio.
Rašyti lengva, bet efektyviai
bendrauti sunku.

Nesikreiptumėte į savo mechaniką
dėl meno kūrinių, tai kodėl
kreiptumėtės į savo tetą ar
pradinės mokyklos draugą dėl
socialinių komentarų? Manote,
kad rašytojai tiesiog vieną
dieną pabunda ir sugeba parašyti
puikią prozą? Tam reikia dešimtmečių
plaukus raukiančio nusivylimo,
varginančių terminų ir pakankamai
kavos, kad ištirptų lavonas.
Geram rašymui reikia patirties
ir disciplinos, kurios dauguma
žmonių neturi. O "dauguma žmonių"
yra grupė, kuri sudaro Jūsų
socialinių tinklų naujienų srautus.

Šie žmonės, kurie pasirenka leisti
laiką su savo šeimomis, karjera ir
socialiniais įsipareigojimais...
Jie yra saugūs, malonūs ir normalūs
žmonės, kurie gyvena saugų, malonų
ir normalų gyvenimą. Šiaip ar taip,
jie nėra tie žmonės, kurie skatina
politinį diskursą savo paradigmą
keičiančiais pasakojimais. Jie yra
paprasti žmonės, kurie laikosi ribos
su banalybėmis.

Remdamasis viso gyvenimo patirtimi
valgant vidutiniškas bulvių salotas
galiniame kieme, padariau išvadą, kad
dauguma žmonių geriausiu atveju yra
atsitiktiniai virėjai. Mes nesikreiptume
į juos dėl kulinarinių žinių, išskyrus
skrebučius ir įvairias virtų makaronų
nesąmones. Tad kodėl mes susitaikome su pusiau
iškeptais atsitiktinių rašytojų socialiniais
komentarais? Greitis ir lengvumas, kuriuo
socialiniai tinklai leido žmonėms skelbti
savo beprasmes nuomones, sumažino diskurso
kokybę. Rašiniai, kuriuos matote žurnaluose,
laikraščiuose ar knygose, buvo kuriami
valandų valandas. Jie buvo daug kartų
peržiūrėti, struktūriškai peržiūrėti
ir redaguoti. Kol pamatysite juos,
publikuotas kūrinys jau bus atlaikęs
negailestingą redaktorių, faktų tikrintojų
ir korektorių darbą. Publikuotas rašinys
yra tarsi vienas triumfuojantis spermatozoidas,
pasiekiantis Jūsų akių kiaušides. Šis
peržiūros procesas sukuria geriausią
rašinį. Tai yra didžiausias pagarbos
ženklas, kurį galite parodyti skaitytojui.
Jums pakankamai rūpi Jūsų rašymas, kad
parodytumėte tik tai, ką reikia pamatyti,
kad perteiktumėte savo idėjas. Neišsakyta
žinutė yra ta, kad vertinate skaitytojo laiką.

Taigi, koks sprendimas?
Užsičiaupkite.
Jeigu nemokate gerai reikšti savęs,
nustokite tai daryti viešai. Štai
kodėl žmonės anksčiau laikydavo
užrašus ir dienoraščius slėptus
po lovomis; juos per daug gėdinga
skaityti kam nors kitam. Jei nerašote
valandų valandas kiekvieną savaitę,
greičiausiai esate prastas rašytojas.
Net jei ir rašote, tikriausiai esate
prastas rašytojas. Pasigailėkite mūsų
nuo savo literatūrinio viduriavimo.
Kad ir kokias nuomones turėtumėte
apie aktualią istoriją, prie kurios
norite prisidėti, ji tikriausiai jau buvo
nuosekliau išreikšta kažko kito.
Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai
nustoti bandyti reikšti save, bet
turėtumėte papildomai apgalvoti ir
atidžiau pagalvoti apie tai, ką skelbiate
internete. Ne kiekviena nuotrauka, mintis
ar pasisakymas turi būti bendrinami.

Jūs nesate toks svarbus.
2025-10-30 13:08
Passchendaele2

Velnias

Parašiau kūrinį ir jo neišsaugojau.
2025-10-30 13:04
Passchendaele2

Velniop Poeziją

Nėra nieko blogiau už Poeziją.*
Poeziją kūrė neišprusę Senovės žmonės,
pasitelkę primityvias pramogas. Pramogai
jie turėjo leisti laiką kurdami "žodžių
meną" ir sukiodami sijonus derliaus šventėse.
Jie neturėjo televizijos, vaizdo žaidimų,
kompiuterių ar povandeninių laivų, kuriais
galėtų linksmintis. Poeziją išrado žmonės,
kuriems taip trūko pramogų, kad jie labai
sureikšmino tokius dalykus kaip Saulė,
Mėnulis ir Lietus. Lietus verčia norėti
šlapintis, o paskui užmigdo. Nėra nieko
nuobodesnio už Lietų,
išskyrus Poeziją.

Beveik kiekviena pasaulio kultūra turi
turtingą poetinę tradiciją, kuri yra
vienodai ir pretenzinga, ir nuobodi.
Poezijos gerbėjai ir dėstytojai vartoja
tokius žargonus kaip "fonoestetika" arba
tariamai maloni žodžių ir frazių kokybė,
kaip pateisinimą, kodėl Poezija turi
kokią nors vertę. Žinote, ko iš tikrųjų
malonu klausytis?
Muzikos.
Poezija yra dainos be muzikos. Visi
žino, kad blogiausia bet kurios dainos
dalis yra žodžiai. Didžioji dalis muzikos,
kurios klausausi, yra be dainų tekstų.
Paskutinis dalykas, kurio noriu
klausydamasis gero atlikėjo, yra
koks nors idiotas, kuris man į ausį
ima kažką pasakoti. Pasilik tai savo
stojimui į universitetą, moksliukų
Viešpatie, bandau atsipalaiduoti
su muzika, o ne klausytis, kad šiktum
su žodžiais į mano ausų būgnelius.

Kas tokio svarbaus, kad reikia pertraukti
muziką, kad man apie tai papasakotum?
Negaliu sugalvoti nieko tokio skubaus,
kad turėtum tai užrašyti, padaryti,
kad tai rimuotųsi, o tada pertrauktum
mane tuo dainos metu. Tiesiog parašyk
man žinutę. Arba dar geriau, parašyk
sau ir įmesk telefoną į vandenyną.
Dainų tekstai yra šiukšlės. Žmonės,
kurie juos rašo, yra tik vos užmaskuoti
poetai, bandantys įkišti savo gėlių
kalbą į kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą
kiekviena proga. Laimės sausainius
išrado poetai, kad galėtų į mūsų maistą
įmaišyti daugiau savo kvailų žodžių.
Visą vaikų pasakų prieš miegą industriją
perėmė šie kvėpuojantys bardai, ir jie
netgi infiltravosi į sportinių gėrimų
butelių kamštelius. Neįmanoma išvengti
šių nemalonių, žodžiais paauksuotų lelijų.

Poetai didžiuojasi savo simbolikos naudojimu.
Simbolių naudojimas yra iš esmės klastingas,
šiurpus ir nesąžiningas, arba, bent jau,
netiesioginis. Simbolika – tai tarsi buvimas
vakarėlyje su žmonėmis, kurie kalbasi priešais
Jus, turėdami per daug vidinių užuominų,
kurias supranta arba rūpi tik jiems. Kalbos
esmė – aiškiai perteikti idėjas, o ne į
savo žinutes įterpti paslėptų prasmių.
Jūs nesate karo belaisvis. Nustokite
bandyti įnešti paslėptų žinučių ir
tiesiog pasakykite, ką turite omenyje,
ir reikškite tai, ką sakote.

Poezija ne duoda, ji atima. Kiekvieną kartą,
kai išgirsti poetinę frazę ar eilutę, reikia
šiek tiek padirbėti mintyse, o tai vargina.
Kaip ir blogiausias menas, blogiausia poezija
reikalauja daugiausiai interpretacijos. Ar
autorius norėjo susieti smėlio grūdelius su
laiku, ar prisiminė tiesioginę užuominą apie
smėlį? Ar šaltis yra neatsakytos meilės,
mirties, entuziazmo praradimo metafora, ar
tiesiog šiek tiek vėsoka? Mes gyvename pasaulyje,
kuriame teroristai gali bet kurią akimirką
susprogdinti sunkvežimį; niekas neturi laiko
tokioms nesąmonėms.

Bet koks neaiškus arba interpretuojamas
tekstas yra ženklas, kad jis nebuvo
gerai parašytas. Ar visa ši interpretacija
turėtų būti smagi? Ar malonu skaityti,
perskaityti darkart ir iššifruoti tuos
pačius septynis žodžius vėl ir vėl? Blogiausi
filmai, kaip ir blogiausias scenarijus,
yra tie, kuriuose režisierius nusprendžia
paskutinėje scenoje nukirpti iki juodos
spalvos, neišspręsdamas pagrindinės filmo
siužeto linijos. Tai palieka istorijos
prasmę atvirą žiūrovo interpretacijai.
Tai suteikia pirmakursiams kino studentams
daug retorinio peno, kurį galima apmąstyti
klasės diskusijose, kurios nesvarbios, nes
nauja studentų grupė kitais metais diskutuos
apie to paties filmo prasmę, taip nieko
galutinai nenusprendusi.

Kokių žinių galima gauti iš tokios
netvarkingos kalbos, kad niekas
negali susitarti dėl jos prasmės?
Lengva pripažinti, kad visas rašymas
yra tam tikru mastu atviras interpretacijai,
bet kada rašymas peržengia ribą, kai yra
painus ir nepermatomas iki nenaudingumo ribos?
Šią ribą žymi Poezija. Būtent čia miršta
bendravimas. Kaip ir jachtos pirkimas,
tai visiškai nepraktiška ir daro įspūdį
tik kitiems kvailiams. Poezija nepraturtina,
ji erzina.

Pass.

*Išskyrus Rašyką.
2025-10-29 09:14
Passchendaele2

Ne juokas tas

Nikotinas.


1 --- 8 --- 16 --- 24 --- 32 --- 38 39 40 41 42 --- 48 --- 56 --- 64 --- 67
[iš viso: 663]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą