Samurai Jack: Battle Through Time.
Brėžinius darykite taip: horizontaliai:
kaip debesis, lėtai slenkančius horizontu;
vertikaliai: kaip senas, bet tvirtas vynmedžio stiebas;
taškas: krintanti uola;
ir išmokite įvaldyti avies koją, tigro leteną,
abrikoso kauliuką, rasos lašą, jaunatį,
kylančią ir krintančią bangą. Atlikite tai,
ištiesę ranką virš popieriaus,
kaip ištemptą gervės koją.
Jūsų rankos stiprumas
suteiks brūkšniui kaulą.
Tačiau norint tikro pasiekimo, būtų gerai,
jei gyventumėte vieniši miško tyloje,
arba prie ramiai tekančios upės.
Taip pat gali būti naudinga
žvilgtelėti į vienišą kelią,
ir ateityje
spoksoti į pilką televizoriaus ekrano triukšmą,
arba pralaimėjus vaizdo žaidime,
susitaikyti su mintimi, kad galbūt niekada
nepasieksite paskutinio lygio,
kur laukia drakonas, saugantis aukso puodą,
ir kad nepalikote jokių pėdsakų, nė vieno,
nepaisant visų nuotykių,
kuriuos galėtų sekti bet kas, kas jus sektų.
sėdime kartu,
kalnas ir aš, kol lieka
tik kalnas danguj.
Lova dega, o Tu juokiesi?
Išlipi iš gulto
ir palieki mane negalvodama.
Spyruoklės trokšta apkabinti viena kitą,
bet bijo, kad nutrūkus
savo vijai, jos niekada
negalės nieko išlaikyti.
Norėčiau, kad pasakytum,
kaip sunku mane mylėti.
Tada žinočiau, kad myli,
nepaisant visų šių sunkumų.
Tu rūpiniesi ne tik manimi, sakai man,
bet ir kitu savo vaiku – oru,
ir oras kiša kojas į mano šlepetes,
ir oras valo dantis mano šepetėliu,
ir mes turime išmokti dalintis patalu,
turime išmokti dalintis kūnu.
Pinigai baigiasi.
Šią žiemą turėsime pasidalinti viena adata
- vieną galą man,
kitą galą orui.
Monthly download limit exceeded (1029.27GB/1000GB per 30 days).
"Vienas už visus,
visi už vieną!" - skamba
taurės dėl minties.
"Ak" (Autoriaus kūrinėlis) mano marškinių stalčiuje
nepasiekė Rašyko Vandenyno, bet nežino, kaip
man tai pasakyti, todėl pasimetu ir kiekvieną rytą
švelniai glostau "Ak" galvą, kai atidarau
stalčių ir renkuosi tos dienos marškinius.
Krūva kostiumų ir dar krūva baltinių. Jie guli
ant švarkų krūvos, kuriuos visada bijau apsirengti.
Šiandien atidarau stalčių ir randu "Ak" šviesiai
melsvesnį, beveik šviesiai violetinį. "Ak" - šalta,
kai paliečiu jo nugarėlę, ir jaučiu ploną gleivių
sluoksnį tarp pirštų ir guminės odos. Praėjusią
naktį miegodamas leido garsus, bet juos ignoravau.
Kai sapnavau, kad važiuoju labai siauru greitkeliu,
apsuptu medžių, beveik be automobilių, ir kilau bei
leidausi daugybe stačių kalnų. Bandydamas pasiekti
Rašyko Vandenyną, vis sukdavau klaidingais posūkiais,
risdavausi gilyn į Grafomaniją.
Paimu "Ak" ir laikau abiem rankomis, švelniai apglėbdamas
jo viršelio šonus. Viena jo akis - užmerkta, kita - tuščia
ir pieniška. Neturinti kvapo.
Suvynioju "Ak" į plastikinį pirkinių maišelį, apvelku juodą
medvilninį nertinį, su kuriuo gulėjo. Megztinis drėgnas,
šiek tiek gleivėtas. Išsiuvinėtas mėlynomis gėlėmis.
Išvedu "Ak" į lauką ir akimirką pastoviu ant savo kiemo žolės.
Nežiūriu į dangų.
Sliūkinu į mišką. Ten - teka mažas upelis. Užkasu "Ak" maišelyje,
netoli upokšnio kranto. Nusivalau rankas į kombinezoną.
Grįžtu namučion. Sėdu į automobilį ir nuvažiuoju iki magistralės.
Ateina mintis, kad bandau rasti autostradą, panašią į tą,
kurią sapnavau. Bet čia viskas lygu, - pilni kukurūzų laukai.
Alkanas išlipu priekely ir einu prie prekybos automatų. Neturiu
pinigų su savimi, bet ten - palaidas traškučių pakelis. Spiriu
į automatą, kad nukristų.
Policininkas pamato mane smūgiuojantį į prekybos automatą ir
akimirką pamanau, kad tuoj ateis ir trenks mane veidu į stiklą.
Grupelė paauglių spokso iš priešais esančio tualetinio kambario,
o vienas iš jų pajuokauja, manau, apie mane.
Grįžtant prie savo automobilio su bulvytėmis fri, sunkvežimio
vairuotojas sušunka: "Ei, atsisuk, kad galėčiau tave pamatyti!
Aš su tavimi kalbuosi!"
Aš ir toliau egzistuoju šioje akimirkoje. Tai reiškia išvykimą.
Tai reiškia grįžimą prie savo automobilio, durelių atidarymą ir
įlipimą.
Valgau bulvytes važiuodamas – kryptimi, kuria tekėjo Saulė.
Tikiuosi, kad tai - Rašyko Vandenynas. Vieną dieną lijo, ir
išėjau į lauką, pamačiau, kaip iš dangaus kartu su lietumi
krenta kūrinėliai. Jie tuoj nukris į Šiukšlių Dėžę ir ant
Kelio Asfalto. Išbėgau į kelio vidurį ir juos pasivijau.
Iš abiejų pusių į mane vos neatsitrenkė du automobiliai.
Matematikas sėdi. Styro abstrakčiai.
Abstrahuodamas, apsvarsto formą.
Lytį kaip eilėraštį, veikiantį
dviem kryptimis vienu metu.
Eilėraštis, kuris sekioja po kambarį
akimis, kaip Rembrandto vyzdžiai
Rembrandto autoportrete.
Eilėraštis kaip tas kartoninis karalienės
Elžbietos atvaizdas apskrities mugėje,
prie kurio vaikai pribėga ir įkiša savo
veidus: tai yra eilėraštis su žiojinčia
skyle ten, kur turėtų būti jo smegenys.
Eilėraščiai kaip kauliukai, padaryti iš
savo protinių dantų.
Mechaniniai eilėraščiai, kurie siūbuoja į
šonus kaip hipnotizuotojo laikrodis.
O po to sprogstantys eilėraščiai.
Eilėraščiai, kurie trykšta, kai įsidedi
juos į burną su dietinės kolos gurkšniu.
Eilėraščiai, kurie ištrina savo kanopų
pėdsakus, risnojant.
Kieno mintis prasideda labirintiška
sąlygine fraze, tik tam, kad nutrauktų
giją sakinio viduryje ir paliktų skaitytoją
beginklį prieš žiojinčius Minotauro nasrus.
Svajokite apie eilėraščius kaip apie gerves,
kurias, sulankstytas į popierines gerves,
tiksliai pasako, kaip pačiam įsiskverbti.
Kuris tolstant darosi mažesnis ir geidžiamesnis.
Eilėraštis, kuris dešine ranka įspėja
saugotis nugaros, o kita ranka čiumpa
piniginę iš kelnių kišenės.
Svajokite apie eilėraštį, kuris
sužavės patikindamas, kad Jūs tikrai ne
tas vienas.
Eilėraštis kaip aureolė, kurią laiko
geri Bernulio principo darbai.
Palindrominiai eilėraščiai. O gal
hipodrominiai? Aerodrominiai?
Eilėraščiai, kurie turi vienalaikę, bet prieštaringą
prasmę dviem nesusijusiomis kalbomis.
"Galios aibės eilėraštis" – tai, anot Kantoro, yra
visų natūraliųjų skaičių poaibių aibės eilėraštis.
Ir šis, kurį galima susukti į žiūroną arba spjaudyklą.
Reguliuojamas piltuvėlis kietoms medžiagoms, kurios
elgiasi kaip skysčiai.
Degus vamzdis ausų sierai peršviesti.
Eilėraštis, kuris pametė savo vilnonę kepurę ir
nori pasiskolinti Jūsų, o galbūt ir tas pirštines,
jei neprieštaraujate.
Eilėraštis, kuris niekada neketina nieko grąžinti.
Išlaikantis savo formą, kad ir koks mažas jis taptų.
Išlaikantis savo tūrį, kad ir koks jis būtų.
Išlaikantis savo pavidalą.
Išlaikantis.
Tai.
Si vis pacem, para bellum.
1 --- 8 --- 10 11 12 13 14 --- 16 --- 24 --- 32 --- 40 --- 48 --- 56 --- 64 --- 67[iš viso: 663]
|
|
|