Rašyk
Eilės (73896)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10419)
Vaikams (2530)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2019-02-25 14:17
juozupukas

* * *

Į tarpkojo politiką daug dolerių sudėta,
Tai privatbizniui grojanti nata.
Siaubingai Grožis ėmė gyvulėti;
Marijos Žemė tampa ‒ žiurkių planeta.
2017-03-17 21:10
juozupukas

* * *

Per galvą nesiversčiau jeigu ir negrįžtų,
Nei ta Marytė, nei Margarita.
Metus skaičiuoti vienas pasiryžtu...
Ir Betė tenesimeldžia kita.
2016-03-17 08:47
juozupukas

Tėviškei

Aš gimiau tavyje. Tavyje aš išaugau.
Vienas kūnas ir kraujas. Tu – aš, aš – tai tu.
Su tavim šaknimis, šakomis aš suaugau,
Mes kovosim drauge ir laimėsim kartu. 

Antanas Venclova
2015-07-25 21:07
juozupukas

Tėviškė

Ši "Tėviškė", tai kartu ir mano
ir antros man niekas neįpirš.
Tik joje galva laisvai gyveno
ir tikiu, kad ji      dainuodama        sugrįš.



Mano tėviškė – mėlyno Nemuno vingis,
Gintariniai krantai ties sena Palanga.
Supa  vilnį ramiai drungnas vėjas aptingęs,
Smėly plakas pavargusi marių banga.

Mano kraštas – laukai ir pušynai, ir kalvos.
Lyg pražydę linai – ten padangė gili.
Neužmirštamas tėviškės kvapas ir spalvos,
Kai užminga diena – ir skaisti, ir tyli.

Neužmirštamos tėviškės naktys rasotos
Su šlamėjimu žiedo, su lapo šerkšnu,
Ir variniai beržynai, ir dienos miglotos,
Ir laukai, išrašyti sidabro šalnų.

Myliu aš giesmę paprastą vyturio mažo
Melsvame danguje ant arimų pilkų,
Myliu aš gilią žiemą, kur braižo, kur rašo
Raštą nuostabų ant ežerų ir langų.

Aš ilgiuosi  nublankusių liepų prie sodo
Ir karpytų klevų, ir mieguisto vandens,
Ir čežėjimo dalgio – graudaus ir vienodo,
Ir pavasario žalio, ir pilko rudens.

Bet labiausiai ilgiuosi tavęs, mano liaudie!
Skamba tavo kalba nuostabi ausyse,
Ilgesinga daina gaudžia vėl man kaip gaudė,–
Vėl išvargusi kyla lyg žiedas dvasia.

Amžių smūgiai giliai tavo veidą išraižė,
Akys dūbso duobėm nuo rūsčių sopulių.
Tave priešai kankino ir draskė, ir aižė –
Tai dėl to aš tavęs nemylėt negaliu.

Aš gimiau tavyje. Tavyje aš išaugau.
Vienas kūnas ir kraujas. Tu – aš, aš – tai tu.
Su tavim šaknimis, šakomis aš suaugau,
Mes kovosim drauge ir laimėsim kartu.        Antanas Venclova
2014-10-22 19:11
juozupukas

* * *

*  *  *
Kažkur yra  ten Vilniaus gatvė,
Kažkur ten Stangė lyg skaidra.
Tenai prabėgusi jaunatvė
Tokia tikra ir netikra

Ten lyguma lyg jūra plyti,
Kurią vaikystėj pamilau.
Tenai pokaryje ankstų rytą
Aš nuo sprogimų pražilau.

Ten eglės lyg vienuolės tylios,
Ten krinta rasos nuo beržų.
Ir aš jau, visiškai pražilęs,
Čia sugrįžau, kad pamažu

Pažvelgčiau į gatves dar kartą
Ir paliūdėčiau prie kapų.
Kažkas kartoja mano vardą,
Ne, pats su savimi kalbu.

Ir klausiu pats savęs lyg svečio,
Paklydusio tuščiuos laukuos:
- Žmogau, ko sugrįžai į pradžią
- Grįžau ieškoti pabaigos!
2014-08-31 19:30
juozupukas

Iš „Pažinimo džiaugsmas"

*  *  *  *  *  *  *  *  *  *  *

Nenukelčiau kepurės
Statytojų garbei,
Nežinočiau, ko noriu
Ir kur aš einu,
Jei nebūtų romantikos
Didelio darbo
Ir suskirdusių mano delnų.

Dėl gimtinės skausmų
Neliūdėčiau kaip mažas,
O iš laimės
Nesvaigtų galva,
Jeigu būtų ši žemė –
Gražiausias peizažas,
Bet nebūtų jinai
Lietuva.

*  *  *  *  *  *  *  *  *  *
2014-03-16 22:36
juozupukas

Pažinimo kaina

*  *  *

Mes neskaitėm, kiek dienų be miego,

Kai krūtinėj stingo net dvasia,

Mes tėvynę nešėme per sniegą

Ašarų ledeliuos akyse...



Naktimis raketų žvaigždės krenta

Ant griuvėsių, ant ugnies taškų...

...Linksta kaip kareivis ant ramentų

Nugenėtas beržas be šakų...



Tolumoj pabūklo žiotys riaugsi...

Sunkias kraujas iš pačios širdies...

(Kaip tu savo žemę prisišauksi?

Žemė, regis, nieko negirdės...)



Bet mes žemę šaukėme patrankom...

Keliais šliaužėm... Mirėm kovoje...

Savo kūnu, krūtine ir rankom,

Krisdami palinkdavom į ją...

    *  *  *

Gal rytoj ir mums, kurie gyvi dar,

Žemė prasiskirs? Dangus pajuos?

Bet nedrąsiai vyturys pragydo...

Želia vėl balandos apkasuos...



Ir nuščiuvo šaltinėliai skambūs...

Sumirgėjo lygumos drugiais...

Ir viela spygliuota, išsitempus,

Jau apžėlė smilgom ir rugiais.



Nėr kada čia kraują kilogramais

Seikėti: IŠSEKSIME – PAKAS...

Krito jis kaip vyturys ant žemės –

Išmetė kaip du sparnus rankas...

    *  *  *

Mes neskaitėm, kiek praėjom metrų:

Eik pirmyn! Ir nežiūrėk atgal!..



...Dega stepės naktį karo vėtroj...

...Gal tėvynė miršta?..

...Ne... ...

O gal...



Kas supras kareivio sapną šviesų?

Kas atspės mintis labai niūrias,

Kai nuvargęs mūšy, tarp degėsių

Pailsėti vietos sau neras?



Kas nutildys ilgesį bekraštį?

Kas jo gilų skausmą išgyvens,

Kai, labai ištroškęs mūšio karšty,

Šuliny jis neberas vandens?..



Neskaičiavom, kiek praėjom metrų,

Kiek kainavo mums draugai žūvą?..

Ir per ugnį, ir per mūšio vėtrą

Užmokėjo vardas - LIETUVA..
2014-02-20 19:31
juozupukas

* * *

Buitis žmogaus , lyg metai, padalyta
Į keturis laikotarpius trumpus:
Pavasarį, kada linksmybėj ryto
Širdis tau žada grožio stebuklus;

Ir į vaisingą vasarą, kai dvasią
Tu sotini jaunystės medumi,
Kai lig padangių išdidžiai ir drąsiai
Siela pakyla tavo nerami;

Bet suglaustais sparnais nakties pavėsy
Tu greit išplauksi įlankon Rudens –
Ir, tartum į srovenimą vandens,

Į viską, liūdnas, pro miglas žiūrėsi;
Vėliau gi apsiblaususi Žiema
Ateis, raukšles ir Amžinybę nešdama.
2013-11-21 12:21
juozupukas

* * *

Greičiau, Mirtie, žilasis kapitone,
Pakelkim inkarą. Liūdni krantai, sudie.
Pirmyn į tamsią, tolimą kelionę,-
Būk mano švyturiu, liepsnojanti širdie.

Užsimiršimo nektaru skaidriuoju
Nutildyk nerimą ir apsvaigink mane.
Juk, vis tiek pat, į pragarą ar rojų -
Į juodą prarają, kur šaukia Nežinia.
2013-11-17 18:52
juozupukas

* * *

Sergiejus Jesieninas

Nebemindžiosiu žolėtų krūmų,
Neieškosiu pėdsakų senų.
Ir tavų plaukų skaidrus balsvumas
Niekad mano nesudrums sapnų.

Degė lūpos lyg raudonos uogos,
Nuostabi saulėteky buvai.
Draikėsi pavėjui, lino sruogos,
Rytmečio gaiva spinduliavai.

Bet išbluko akys ir išnyko,
Balsas nuaidėjo varpeliu,
Margo šalio kvapo nebeliko
Ir tų rankų konturų  baltų.

Kai vėjarodė nuo kraigo namo
Lyg kačiukas žvelgia į gatves
Ežere, kur vėjas nedres gano
Sakmę tyliai apie tai paseks.

Prieblandoje man kažkaip atrodo,
Kad buvai svajonė ir daina.
Tą, kas kūrė tavo liauną stotą
Paslaptis lydėjo amžina.

Nebemindžiosiu žolėtų krūmų,
Nerasiu ten pėdsakų senų.
Ir tavų plaukų skaidrus balsvumas
Jau daugiau nebesudrums sapnų.      Vertė J. Miglinas


1 2 3 4 5 6 7 8
[iš viso: 80]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą