* * *

Greičiau, Mirtie, žilasis kapitone,
Pakelkim inkarą. Liūdni krantai, sudie.
Pirmyn į tamsią, tolimą kelionę,-
Būk mano švyturiu, liepsnojanti širdie.

Užsimiršimo nektaru skaidriuoju
Nutildyk nerimą ir apsvaigink mane.
Juk, vis tiek pat, į pragarą ar rojų -
Į juodą prarają, kur šaukia Nežinia.