Sveikos Eglės, ir Eglutės,
Iškeroję, ir mažutės...
Jei žaliuojat, mylit mišką,
Tai išpuoškit, te jis tviska...
Negalvokit - juozupukas,
Nėra gnomas, ar nykštukas;
Tai tik žodis iš mažosios
Ir tikiuosi - pagalvosit:
Kad nesu bejėgis senis,
Šimtametis, atgyvenęs...
Bet kas liečia mūs poetus,
Tai nereikia galynėtis.
Jūs nebuvote dar gimę,-
Jau studijavau likimą
Mūs didžiųjų garsenybių,
Kurie nekrėtė šunybių,
Ką jiems priskiria bekūniai,
Tie politiniai gobšūnai,
Kurie naikindami liaudį,
Patys genocide braido...
Jeigu jūs jiems turavojat,
Tai labai blogai galvojat...
Greit išpažintį atlikit
Ir šventai Naujus sutikit.

Ir šiandien aš drąsiai kartoju Salomėjos žodžius, pasakytus 1942 m. sveikinant Lietuvos jaunimą su Naujaisiais metais:
  Brangus Lietuvos jaunime,
karo audros blaškomą skaisčią kovos vėliavą - neramią savo jaunystę tu neši per gaisrus ir dūmus, per vargą, nelaisvę ir ašaras. Sunki tavo jaunystė, dažnai apdraskyta, sužalota, supurvinta, krauju aptaškyta - kaip ta kovos vėliava.
  Bet išneši tu ją per žudynių pavojus, per juodą karo naktį priešų nesunaikintą, dar skaistesnę, dar brangesnę laisvai atgimusiai Tėvynei.
  Teatneša Naujieji metai juodą pražūtį priešam ir šviesią laimėjimo garbę tavo kovos vėliavai, brangusis Lietuvos jaunime.

  Neįžvelgiu niekur savo Tėvynės, liaudies išdavysčių. Ir eilėraščiai parašyti karo metais, tai patys dainingiausi, prasmingiausi ir pilietiškiausi. Ir rinkinys "Dainuok, širdie, gyvenimą" yra nepakartojamas lietuvių tautos poezijos perlas.

Grįšiu
. . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . .
Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.

Jei dar myli, jei brangus,
Jei manim tiki,-
Šaltas apkasas man bus
Tėviškė jauki.
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
Vėliavas nuleistas neš:
Žuvusį minės.
Netikėki... Grįšiu aš,
Grįšiu. Lauk manęs.

Akmenys paplentėm kauks,
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada.

  Ir kito poeto, rašiusio apie pokario tragizmą ir meilę, apie moksleivius įsitraukusius į tuos įvykius, pateikiu eilutes ir būtų malonu išgirsti to asmens pavardę.
  Kas žino autoriaus vardą ir pavardę"?

Laukuos rugiai vilnijo
Aš žvaigždele kritau,
Baltom vandens lelijom,
Papuošiu plaukus tau

Čia poetuojančių dauguma yra daug vyresni už žuvusiuosius karo ir pokario metais ir Pergalės dieną nenulenkia galvos prie jų žinomų, ir nežinomų kapų, ir vertinami prieštaringai, ir nepagarbiai.