Rašyk
Eilės (73836)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10429)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2011-01-26 01:24
juozupukas

Demokrito demokritiškumas

"... valstybė einanti teisingu keliu,– didžiausias ramstis liaudžiai. Ir čia glūdi viskas: kai ji klesti, viskas klesti, kai ji žūva (bankrutuoja), žūva viskas".

  Galima spėti, kad Demokritas pabrėždamas sąžinės reikšmę moralei, svajojo apie visuomenę, kurioje prievartos įstatymai taptų nereikalingi, juos pakeistų moralės įstatyvmai. O todėl "tas, kuris ugdo dorybę pasitelkdamas įtikinėjimą ir proto argumentus, pasirodys esąs geresnis už tą, kuris taiko įstatymus ir prievartą".  Tai, Demokrito požiūriu, atitinka žmogaus psichologiją, nes "tas, kuris susilaiko nuo neteisingumo tik paklusdamas įstatymui, tikriausiai nusidės slapta". Dėl religinės baimės, kaip moralės ir teisingumo laido, tai Demokritas ja netikėjo. "Blogi žmonės duoda priesaikas dievams – sąmojingai pažymėjo jis,– tik tada, kai jie yra padėtyje be išeities. O kai iš jos išsikapsto, vis tik jų nesilaiko".

  Demos - senovės Graikijos prastuomenė. liaudis, iš pradžių neturėjusi politinių teisių, vėliau, pvz., Atėnuose, svarbiausioji gyventojų dalis, dalyvavusi valstybės valdyme.
2011-01-13 16:43
juozupukas

Negaliu tylėti...

Komentaras Pabiruogės "Būk palaiminta" (Tikriausiai per 20 m. niekas nepalaimino, tai dabar ją laimins Pabiruogė)
  Rašytojėliai, pojetėliai atsipagiriokite:
Kas dalino Lietuvą dar LDK laikais, skaitykite istorijoje, kas buvo lenkai 20 m. Vilnijoje, o Klaipėdos krašte Hitler ir tik TSRS dėka buvo sugražintos tos sritys Lietuvai, nes litvinai laižė Pilsudskiui... ir patys nešdinosi į amerikas. Gi dabar sugrįžę adamkai net patys jos nesusigražinę per 20 metų sugriovė (nejaugi nesimato griuvėsių niekur, nejaugi juos jau sušlavė Brazauskėlis ar Adamkavičius?), praskolino ir baigia parceliuoti ne tik valstybės pramonės flagmaną Ignalinos AE, bet ir vėl teritorija išparduodama užsieniui, vėl lyg kovarniai užsieniečia: kinai, kaukaziečiai, kitokie musulmonai užima, vokiečių su lietuvių pagalba sušaudytų žydų, vietas ir tokia ta yra mistinė laisvė? O, Viešpatie, kada atgaivinsi lietuviškųjų "mikimauzų" dvasią. Mat jie netgi regi kad vėliava laisva plevesuoja vėjyja. Bet gi, ji neplevesuoja, ją vėjas plevena, o nebūtų vėjo tai ką? Reiškia, tada, kai apsivijusi stiebą kabotų, nepleventų, tai ir pasibaigtų laisvė? Galvelės jūs, galvelės nuo kvailumo neiššukuotos...
Glorie, glorie aleluja...
2011-01-01 09:24
juozupukas

Mirtis ir policija

Taip prefekto griežtai įsakyta,
Ir todėl štai čionai atėjau.
Aš girdėjau, jūs mirštate? Šitai
Pasiaiškinsim greit, ir sakau –
Jus pagydysim mes tučtuojau.

Tų vaistų nebegerkit - pelnysis
Iš ligos daktarai tik šalia.
Jūs mirtis. Šitiek triukšmo. Iš viso,
Mielas pone, jums mirt nevalia.

Pakasynos viešai – beprotybė.
Vežti karstą gatve tarp minios.
Tie raudotojai irzlios būtybės,–
Jiems tik peštis diena iš dienos.
Šios kelionės jums reikia ramios.

Argi norit imperijai kenkti,
Su karstu kad jos grimstų galia?
Jūs dar šypsotės? Šito pakanka.
Mielas pone, jums mirt nevalia.

Atkalus tas priešumas ką duoda?
Juk imperija jus nugalės.
Toks poetas – gal liaudžiai paguoda –
Pasakys, bet jis liks bge šlovės,
Vos tik pėdos jo žemėj atvės.

Sąrašuos jūsų nėr pilietybės.
Būti sekamu jūsų dalia.
Jūs su padugnėm ieškot vienybės,
Mielas pone, jums mirt nevalia.

Dar palaukit pasieksite stotį,
Sostas duos, ir sotus bus bet kas.
Aukso gorčiai bus mums atmatuoti.
O kaip laisvė? Nukirs jai rankas,
Ir plepūnai liežuvį prikąs.

Apie spaudą galvoti nedrįskit,
Sutaps nuomonių vingrūs keliai.
Liaudis vėl ims klausyti  dvasiškių,
Mielas pone, jums mirt nevalia.|

Palaipsniui ims kas metai mažėti
Jūsų garsas pasauly – tada
Ir vainikas ims jūsų byrėti...
Tai ir bus ta gera valanda –
Miręs liksit ramus visada.

Jus gražiai palydėsim tą sykį,
Ir trūnysit kape sau giliam,
O kol kas įsakyta – klausykit,
Mielas pone, jums mirt nevalia.

Pė. Žė. Beranžė
2010-12-21 22:47
juozupukas

V a r p a i

Ir vėl varpai bažnyčioj niūriai gaudžia,
Vėl šaukia paklausyt naujų maldų,
Išgert pamokslo saldintų nuodų
Ir žemėn ašarą nulašint graudžią.

Matyt, žmogau, tave kažkas apsėdo,
Kad, lyg padūkęs, iš namų šiltų
Į šią netikrą arką bėgi tu,
Pametęs knygą ir užmiršęs gėdą?

Varpai vis gaudžia. Prakaitas ledinis
Man rieda nuo kaktos... Bet neilgai.
Tiek ašarų ir aimanų išliejus,

Išseks ir jūsų lempoje aliejus.
Jūs dingsite; užžels seni takai,
Ir patekės šlovė naujos gadynės.


Džonas Kytsas (John Keats, 1795-1821) – vienas talentingiausių
angliškojo romantizmo poetų. Jis praturtino kalbą naujais niuansais,
padarė ją grakštesnę ir raiškesnę. Parašė daug lyrinių eilėraščių
(jų tarpe pluoštą sonetų), be to, poemas – "Endimioną", "Hiperioną" ir kt.
2010-12-18 23:18
juozupukas

Sveikstančiam poetui kiekviena diena suteikia vis daugiau vilčių

Po sunkios galvos ir kaklo traumos sveikstančiam poetui Justinui Marcinkevičiui kiekviena diena suteikia vis daugiau vilčių, nors artimieji kol kas jį galėjo suprasti tik iš žvilgsnių.

Praėjus dešimčiai parų po sudėtingos neurochirurginės operacijos poetas Just.Marcinkevičius vakar dar buvo gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje.

Lankytojai į šį skyrių, kur pacientai yra prijungti prie medicinos įrangos, įleidžiami tik trumpam.

Didžiausias pavojus garsaus poeto gyvybei jau praėjo – vakar aštuoniasdešimtmetis ligonis buvo sąmoningas.

Gydytojai džiaugėsi, kad operacija buvo sėkminga, nėra paralyžiaus ženklų, visi kūno jutimai normalūs. Tačiau sunkus ligonis dar negalėjo judinti galvos, nes sutvirtinti kaklo slanksteliai, taip pat nekalbėjo.

„Kritimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas – po tokios nelaimės jaunesnis žmogus sugeba greičiau atsigauti. Kai tai nutinka aštuoniasdešimtmečiui, žiauru”, – sielvartavo architektas Alfredas Žalys, vedęs poeto dukterį teatrologę Ramunę.

Just.Marcinkevičiaus laukia ilgi sveikimo mėnesiai.

Gydytojų darbą apsunkina tai, kad jį kamuoja aukštas kraujospūdis, kitos gretutinės ligos.

Medikai ne kartą bandė pacientui uždėti deguonies kaukę, bet tada smarkiai pakyla kraujospūdis – viršutinė riba siekia daugiau nei 220 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, todėl nenorima rizikuoti.

Susmuko ant laiptų

* Gruodžio 7-ąją rimtą galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį Just.Marcinkevičius patyrė daugiabučio, kuriame gyvena, tamsioje laiptinėje.

* Poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė pasakojo, kad nelaimė atsitiko, kai išėjęs iš buto jos vyras lipo žemyn prie pašto dėžutės ir krito ant laiptų. Jam lūžo ne tik kaklo slankstelis – nuo smūgio kraujas išsiliejo į smegenis.

* Greičiausiai poetui apsvai-go galva – pastaruoju metu jis ypač dažnai skundėsi šiuo negalavimu.
2010-12-18 00:34
juozupukas

Jurga

*  *  *
Nors jau vėlu, bet pas Aidulį
Dar ne visi, atrodo, guli:
Kažkas sugirgždino duris
Iš priemenaitės į kamarą
Ir sumirgėjo žiburys
Pro užsklėstą ant lango skarą.
– Ar tu čia, Jurga? – per miegus
Paklausė senė Aidulienė.
– Miegotum – žibalas brangus.
Be to ne svetkai – šiokiadienė.
Iš ryto kilsim prie daržų, –
Užsnūsdama senoji tarė.
– Gerai, mamut, – ir pamažu
Kamaros durys užsidarė.

Ach ta jaunystė! Kas tiktai
Miegoti jos nevarinėjo!
Nes kiek man žinoma, retai
Ji su visais miegoti ėjo.
O jau pavasarį užvis,
Kai vakarai tokie malonūs.
Ir ko skubėti? Kol prašvis
Suspėsi nugulėti šonus.
Kai žydi ievos ir beržai,
Tik seniams miego per mažai.

Sėdėtų Jurga visą naktį –
Ne visą naktį, o visas!
Šiek tik įsukus lempos dagtį,
Jinai išpynė sau kasas:
Tarytum upė nubangavo
Lig pačio juosmenio plaukai,
Arba kaip saulėje laukai
Prinokusio auksinio javo.
Per tris parapijas kasom
Aidulio Jurga nusišaukus.
Pavydas kildavo visom
Vien tik pamačius tokius plaukus.
Kalbėjo žmonės, kad, esą,
Ją ant linų mažytę vystė.
Bet man atrodo, netiesa –
Jai viską suteikė jaunystė,
Kuri, tarytum laumė ta,
Jai davė visą, ką gamta
Per ilgus tūkstantmečius kūrė:
Akims – melsvumo ežerų,
Veideliams – rytmečio žarų,
O vietoje širdies užkūrė
Skaisčiausią saulę, kad jinai
Čia, žemėj, šviestų dyvinai.
Išrinko jai pušies lieknumą,
Skaistumą žydinčios gėlės,
Stirnaitės judesio grakštumą,
Darbštumą miško skruzdėlės.
Ir gėrė ji visa esybe
Visus gyvenimo kvapus,
Nepaprastą dangaus šviesybę
Su giesme vyturio perpus,
Laikų ir pievų aromatą,
Žalumą medžių įvairių.
Tarytum liepžiedžių arbatą
Su varvančiu medaus koriu.

J. Marcinkevičius "Kraujas ir pelenai"
1960
2010-12-14 23:28
juozupukas

Justinas Marcinkevičius

Amžiaus pabaiga, VIII

Prilaikydami,
tiktai prilaikydami vienas kitą.


Vis labiau nepasiekiamas merdi pasaulis.
Bejėgišką jo amžinumą
išgelbėk.
Ieško mūsų akių
žemės pamišusios akys.
Bet mums gėda į jas žiūrėti:
beprotybei per daug atiduota,
kraujo pėda jau pilna –
gyvybė geria iš jos ir svaigsta.
O, vaiko akių dangau,
o, motinos įsčių teisybe,
pasilenk ir pakelk ją!

Tamsoj pašoka ašara ir blaškos,
žmogaus nerasdama.
Bejėgiškumo ašara.
Jos kapas
mumyse.

Stovim prie jo,
prilaikydami vienas kitą.
Jau nežinau,
ką atsakyčiau,
jeigu staiga paklaustum:
gal dar yra tiesos ir tame,
kad esam?

1985

* * *

Erškėtrožė – ak,

ji girdo mane ugnimi.

Supas ant viksvos

apsvaigusi atmintis –

boružė.



Paukščiai

žodžiais pavirsta:

taip lengva dainuot,

kai jie skrenda.



Bet kai sutupia jie

ant žvaigždės vakarinės:

taip graudu, kad virpėdami

žiedlapiai

krin –

ta.     
1987
2010-12-14 14:03
juozupukas

Dėl Justino Marcinkevičiaus sveikatos būklės

80-metis Just.Marcinkevičius jau savaitę gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje.

Sužalojimus, kuriuos jis patyrė praėjusį antradienį, medikai įvertino kaip labai sunkius.

Intensyvus gydymas gali užtrukti dar mažiausiai keturias penkias paras.

Sekmadienį poetas buvo trumpam atgavęs sąmonę, tačiau tebėra prijungtas prie medicinos aparatūros.

Artimieji vakar dar negalėjo bendrauti su Just.Marcinkevičiumi, nes jam buvo leidžiami stipraus poveikio medikamentai.

Poetas sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį patyrė gruodžio 7-ąją apie 17 valandą daugiabučio, kuriame gyvena, tamsioje laiptinėje.

Genovaitė Marcinkevičienė pasakojo, kad nelaimė atsitiko, kai išėjęs iš savo buto jos vyras lipo žemyn prie pašto dėžutės ir staiga krito.

Greičiausiai poetui apsvaigo galva – pastaruoju metu jis dažnai skundėsi šiuo negalavimu.

Negaluoja širdis

* Tai – ne pirmas atvejis, kai garbaus amžiaus poetui prireikė skubios medikų pagalbos.

* 2008-ųjų gegužę tiesiai iš Nacionalinės pažangos premijos teikimo ceremonijos Just.Marcinkevičius dėl širdies priepuolio buvo nugabentas į Santariškių klinikų intensyvios kardiologijos skyrių.

* Sakydamas padėkos kalbą poetas, kuriam buvo teikiama Kultūros pažangos solidi premija, scenoje išbalo, susvirduliavo.

* Tąsyk jo žmona G.Marcinkevičienė kalbėjo, kad jos vyras yra širdininkas, todėl turi vartoti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.

* 2002-aisiais Just.Marcinkevičius patyrė infarktą. Tąsyk medikams pavyko sureguliuoti širdies kraujotaką – buvo atverta užsikimšusi kraujagyslė.

PAMINKLAS TĖVUI (Velykos)
Šiandien 11:46

Tos kalvos švietė kaip bažnyčios /
sekmadienių spalvom švariom, /
kai tėvas eidavo basnirčias /
atšilusiom jų keterom. //

Pasiraitojęs milo kelnes,/
jis amžinai ten atsiklaups /
ir melsis tam, kurs tyliai kelias /
iš grūdo darbo atkaklaus.

Justinas Marcinkevičius

(1985m.)
2010-12-05 11:19
juozupukas

Iš asmenybės formavimosi patirties

"jei gryžtumėte į 18-liktus metus,su dabartine išmintimi,ką nors keistumėte,ar viską išgyventumėte taip pat,su visomis klaidomis?"

  Aš jau buvau šeštoje klasėje. Lietuvių kalbos ir literatūros, senojo Janapolio dvaro mokykloje, mokino prieškarinių laikų mokytoja - kapsė, kilusi iš Kapsų krašto ir turėjusi savo tarsenoje ypatingų, mūsų krašte (Alytaus) negirdėtų tarčių. Vieną jos pamoką, turėjusią ateities viziją, prisimenu ir dabar.
  Klasėje buvo rašomas rašinys, berods atpasakojimas, ir kai po savaitės mums gražino tuos darbus su trumpais komentarais, buvo ne tik skanaus juoko, bet ir  graudžių ašarų. Atpasakojimo tema J. Biliūno "Brisiaus galas". Vienos mergaitės, vyresnės už mane, skaitydama rašinį ir sako "O štai tokia ir tokia, atpasakojimą pavadino "Brisius be galo". Na ir klasė - atsipalaidavo – (kaip dabar mėgstama ir sakyti, ir daryti) prajuko, gal net per garsiai visa, pati didžiausia, klasė mokykloje. Vėliau sužinojome, kad mūsų juokas girdėjosi net mokytojų kambaryje. Prieina eilė ir mano rašiniui. Klausau apibūdinimų ausis ištempęs. "Na iš jo gal ir išeis kas nors, rašinys neblogas – įdomus, įveltos tik dvi klaidos, bet įvertintas dvejetu ir tik už dvi klaidas". Žodis "grįžti" parašytas su dvejomis klaidomis "gryšti". Dvejetas už tad, kad prisimintų visą gyvenimą kaip rašomas šis žodis. Na štai, aš tai įsidemėjau ir kaip rašomas šis žodis prisimenu.
  Todėl kai pamatau kitų šiame žodyje padarytą klaidą negaliu ramiai praeiti pro tai. Aš apgailestauju, kad jie neturėjo tokių mokytojų, kurių mokslas įteigtas vidurinėje mokykloje neišliko, rutuliojantis gyvenimui, jų sąmonėje. Ar gal vėlesnių kartų mokytojai buvo ne tokie įtaigūs? Tikriausiai supratote, kad kalbama apie šios apklausos temos pavadinimo klaidas. Beje, ir rašant taškus, kablelius po jų būtini tarpai. Taip pat ir trumpinį "18-liktus" palikti tik su vienu, paskutiniu skiemeniu "18-tus". Ir nereikėtų nei svajonėse, nei realybėje grįžti į tuos metus, bet bent biologiškai būtų tikslingiau pasakyti: "Ar norėtumėte sugrąžinti 18-tuosius, -sius metus..." ir t.t. O atsakant į šį klausimą, reikia prisiminti, jog kiekviena asmenybė įgijo skirtingą patirtį su skirtingu turiniu, todėl ne visi vienodais tikslais norėtų gražinti praeitį ir vėl pabandyti įveikti neišnaudotas galimybes, ir neanalizuojant teigiamais ar neigiamais tikslais norėtų to praeities susigrąžinimo.
  Bet svarbiausias dalykas tame, kad vadovaujantis sena tarybinių laikų taisykle, kuri nepaprastai aktuali šiandien ir išliks aktuali ateityje, tai: "Kiekviena diena, kiekvienas gyvenimo tarpsnis, turi būti nugyventas taip, kad vėliau nebūtų skausmingai gaila dėl veltui (neproduktyviai, neprasmingai) pragyventų metų" ir pridedu nuo savęs "ir kad nereikėtų dar sąmoningoje senatvėje to gedėti".
  Tik, žinoma, tai pasiekti vargu ar įmanoma, bet kokiai asmenybei?..
2010-11-11 23:21
juozupukas

* * *

Kai ta senatvė drebanti ateis
Ir tu viena prie židinio sėdėsi,
Laikus tuos prisiminus sušnabždėsi –
Mane poetas garbino kadais.

Tik tupinti kamputyje mergaitė
Nuo vardo šio ūmai pakels akis
Ir snaudulį nuvijus pasakys:
O kaip toli palaiminti laikai tie...

Mane jau sups gili kapų tyla,
Žaliųjų mirtų paskleistam pavėsy,
O tu prie židinio skaistaus - žila
Dėl mano meilės prarastos liūdėsi.

Tad negalvok, kas laukia mūs,
Bet skink trumpus gyvenimo džiaugsmus


1 2 3 4 5 6 7 8
[iš viso: 80]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą