Rašyk
Eilės (73825)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2012-05-10 08:25
juozupukas

Iš „Mūsų vargai“ - Maironis

-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
Jaudrimas senis, ne visai
Užmiršę skriaudą, dar skersai
Šnairavo ir jau besižiojo;
Bet susičiaupė sakinys,
Nes iš virtuvės šiupinys
Gardžiai pakvipo nuo trikojo.

Keliauk badaudamas svetur,–
Nerasi šiupinio kitur,
Kursai taip lepintų lietuvį,
Kaip Lietuvoj, kad jis antai
Garuoja, šutintas drūtai;
Prarysi sveikas net liežuvį.

Lietuvis daug išsižadės:
Tautos, kalbos, net pavardės,
Bet mėgsta šiupinį jis tirštą;
Nors būtų išgama tikru,–
Užgautas šiupinio garų
Jisai kitus garus užmiršta.

Todėl ir mūsų Jaudrimams,
Endekų negudriems tarnams,
Vos drūtą šiupinį užuodę,
Išnyko apmaudas baisus,
Užmiršo prietarus visus
Skaniai iššutintame puode.

Ir buvo šaunūs karžygiai
Aplinkui šiupinio smagiai
Grynais lietuviais besusėdę;
Bet veltui: šiupinio gardaus
Tiktai pauostyti begaus;
Matyt Apvaizda taip surėdė.

-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
2012-04-28 09:10
juozupukas

juodi vidurnakčiai - viduramžiai sugrįžo

juodi vidurnakčiai - viduramžiai sugrįžo

išvaikę sielos vertikalėje žvaigždes -

iškasęs duobę vasarai padėjęs kryžių

ruduo ant žemės rudą leteną uždės



ir mudu po jo tigrišku padu suklupę

nelaukiam nieko iš nebegyvų žvaigždžių -

panyram į vienatvę lyg į šaltą upę

ir plaukiam pasroviui upėtakių greičiu



mėginam dar naktinę tamsą nusimesti

lyg debesų gauruotus kailinius kuriais

atmosfera jau užsiklojo lyg gimnastė

pasimankštinusi su vėjo sūkuriais



ir mes kartu su ja atliekam sielos mankštą

ieškodami kaip paukščiai tako į dausų

iliuziją - rudens regione per ankšta

bet gal ištrūksim tuo sparnuotu Pegasu?..
2012-04-09 14:30
juozupukas

Daug-daug-Daugai...

(Daina)

Andai, kadais –
Kadais, andai;
Dainavo
Dainavą
Daugai...      (2 k.)
Daug-daug-Daugai,
Daug-daug-Daugai
Augino mus
Šventi dievai.    (2 k.)

Ilgai, seniai –
Seniai, ilgai;
Dainuoja
Dainavą
Daugai...      (2 k.)
Daug-daug-Daugai,
Daug-daug-Daugai
Dar laukia ten
Kovų draugai.    (2 k.)

Daigai nauji –
Nauji daigai;
Dainuoja
Dainavą
Daugai...      (2 k.)
Daug-daug-Daugai,
Daug-daug-Daugai...
Dainuos Danguj
Mums angelai...      (2 k.)

Daug-daug-Daugai,
Daug-daug-Daugai,
Dainuokime
Daug ir ilgai...        (2 k.)
2012-04-01 00:43
juozupukas

* * *

Ir vis dėlto šią naktį vėl buvai atėjus
Sapne, kuriam aš tau beprasmiškai rinkau
Gėles ir gaudžiau  drugelius – kaip kvailas vėjas.
Ir pievoje tave kaip stirną sutikau.

Ir atsirito tavo gintarinės akys
Keliu – tarsi automobilio faros. O
Sapne man iš tiesų labai gyventi sekės:
Jaučiaus jame laimingas – kaip Anri Ruso.

Kabėjo emaliuota pilnatis – kaip tikras
Naktinis puodas. Juodas egoizmo tigras
Ilsėjos. Mes abudu lyg jaunavedžiai,

Pečius suglaudę, žvelgėm iš paveikslo rėmų
Į pibliką, kuri pasauly nenurimo,
Kol ir sapne neišsiskyrė mūs pečiai...
2012-03-08 14:29
juozupukas

A l o v ė

Bažnytėlę ant kalvos neši
Tarytum elgetišką žemvargių karūną.
O iš tolo – nuo Venciūnų,
Nuo Šaukėnų, Bokštų aukštumų
Čia keliai keleliai renkasi,
Takeliai bėga ir upeliai srūna
Kaip jau priprasta pasaulyje
Prie Dievo ir valdžios namų.

Iš aukštai spalvotam spinduly
Mažytė dulkė dulkę vaikos...
Ak, sekmadienių saldi viltie,
Klaupei ir kėlei su mumis,
Nešdama į amžinybę
Moterų aukštyn pakeltus veidus,
Apšviestus motinyste
Ir atleidimo maldomis.

Sopulingoji, ką savo ašarom
Ir maldomis esi apgynuis?
Negi motinų lemtis – tik apverkimas
Neatperkamos vaikų dalios?
Čia juk gyvus šaukė varpas,
Varė, vežė gyvus ir negyvus
Šituos susibėgančiuose Dievo
Ir visų valdžių keliuos.

Į dausas išskrido dvasios,
Kūnai – žemėje, bet stovi
Kir stovėję amžiais, Dievo
Ir nedingstančios valdžios namai.
Kaip buvai, taip ir likai
Tiktai keliolikos namų tvirtovė,
Po beržais tiktai keli
Pilkoko gelžbetonio apgamai...

Karšty dūsta dulkė, dilgelė,
Beržai kerpėti šimtamečiai.
Ir visa šita apšiurusi palaima,
Apvesta kelių gija
Netikėta tarsi amžinybė,
Suręsta iš vieno medžio,
Balanėlė mūs liepsnoto
Siaubo amžiaus glėbyje.
2012-02-08 10:55
juozupukas

...išaušo vėl diena...

...ir tokiu, ir kitokiu "grožiu" įšalusio mūsų pasaulėlio nebeatšildysi, nes tai ne Sibiras, o keli tūkstančiai sibirų...

P. S. Tiesa, o kai kam netgi labai šilta - tiesiog tūkstančiai sacharų...

... o nuo laužo jau pasklido kaitinamų dešrelių kvapas. Einu ragauti, nes sibirai iššiepę žabtus gviešiasi pagrobti...
2011-11-29 23:20
juozupukas

Palik mane...

Palik mane,

Kol dar trumpi šešėliai,

Kol ryškios spalvos

Ir skaidrus vanduo,

Kol dar į vasarą

Takeliai neužžėlė,

Kol dar širdies

Nepalietė ruduo.



Pamiršk mane

Kaip nereikalingą daiktą,

Kaip nuolaužą

Iš nelaimingos praeities.

Ir bus ramu.

Bus viskas baigta.

Širdis nurims.

Ir žaizdos neskaudės.



Palik mane.

Pamiršk mane.

Dabar pats laikas

Atsiskaityti už visas skriaudas.

Palik. Pamiršk,

Pasmerkus ir prakeikus

Už  išgalvotas

Ir tikras...
2011-11-14 20:00
juozupukas

Meilės kniedės

Aš ieškau tavęs,
tiktai vieno tavęs tarp žmonių.
Kalbu tavo žodžiais,
keiksmažodžiais tavo meldžiuosi.

  "Jieškojimas"
Onė Baliukonytė


Aš ieškau tavęs, tiktai vieno tavęs iš visų.
Kasaus tavo niuksiais.        keiksmažodžiais tavo meldžiuosi     
Nuo tavo prigesusio žvilgsnio        krūtinėje daros erdvu ir šviesu,
Ir svaigsta iš džiaugsmo širdis        nuo tavo rašalu kvepiančių žodžių.

Rūgštelės atnešti į lovą rytais be kalbų.
Paskambint į darbą,        kad vėl gripo požymiai jaučiasi...
O meilės dievai. Juk mes –        kaip tos kelnių dvi klešnės abu,
Susiūtos eilėraščių mėlynom kniedėmis –        daugtaškiais...      Iš "Juokiasi puodas"
2011-10-31 00:01
juozupukas

Pasaka apie Solveigą

I.
Tada pušų viršūnėje plazdėjo
žvaigždės,
Padange skriejo Paukščių Takas.
O mudu tylomis per mišką ėjom,–
taip prasidėjo pasaka.

Bet veltui laukėme bent vieno žodžio,
kad prasivertų tarp žvaigždynų takas
ir ant sniego pražydėtų rožės,
nes lūpas mums užčiaupė nujautimas aklas.
Tada padangėje užgeso Paukščių Takas,
po kojom žvarbiai spengė snaigės,
o nepradėta pasaka
liūdnai be žodžių baigės.

II.
Pavasarį prabėgai tu pro pūgą,
o rudenį su žvaigždėm sugrįžai.
Pasėjome širdy žiemkentį grūdą,
bet jį pakando šalnos ir speigai.

Tu nuėjai tada su šiaurės vėtra,
užpustė pėdsakus žvarbi pūga.
O aš nueisiu su naktim žvaigždėta,
o aš sugrįšiu su aušra,
tiktai tavęs
gal nesutiksiu niekada        ,
ir siautės širdyjė pūga.

III.
O aš maniau, kad tu esi Solveiga,
nes tokia tu šviesi buvai,
jog įtikėjau,
kad nustelbsi speigą
ir tavo žvilgsnyje
ištirps visi ledai.
Bet tu buvai
tiktai kukli mergaitė,
kurią nugąsdino
Per Giunto kelio sūkuriai,
todėl jo tavo rankos nesulaikė,
kai skyrė pūgoje keliai.

IV.
Per sniegą neatbėgsi su pašliūžom,
ir aš tavęs nelauksiu,
tik žvarbią naktį,
siaučiant pūgai,
pats vienas iškeliausiu.
Kur eisiu, kur nuklysiu,
neklausk, –
nepasakysiu.
Kelių pasauly daug,
ir tu manęs nelauk.

V.
... Gal būt , kada, kur nors
vėl mudu susitiksim,
tik netikiu –
tarp mūs žvarbi pūga.
Nuspengs per sniegą aidas –
mano žingsniai,
čiurlens pavasarį upeliai,–
gal tu nubėgsi tekina.
Tai ką gi? Bėk
ir laimę semk rieškučiom,
būk visada –
šviesi, linksma, jauna,
o man užteks,
kai žvarbūs vėjai pučia,
bent prisimint tave,
ir to man bus gana.

VI.
Tu niekad nebuvai Per Giujnto draugė,
ir aš juo niekad nebuvau.
Tai kam esi šviesi kaip saulė,
kad nuo skaistumo tavo apakau?
Bet būk man amžinai skaisti
kaip pasaka –
daina –
širdy palik,
nes viską ką atrasčiau
ar prarasčiau aš pasauly,
vienu žvilgsniu tu sugrąžint gali.

Tai šviesk kaip saulė man širdy.
2011-10-23 07:47
juozupukas

* * *

Šypsojosi man mūzos nerealios,

Šypsojosi viliojančiais veidais.

Kvatojosi klastingų puotų salės,

Kvatojosi kadais.



Dabar tik tuštuma, širdin įsmigus,

Beprotiškai kvatojas iš manęs.

Iš džiaugsmo deimantų – blizgučiai pigūs

Beliko dėl manęs.



Ir niekas šiandien negiria, nepeikia

Pavėjui nuskambėjusių minčių.

Tik aš, dažnai jas dievinęs ir  keikęs,

Joms ilgesį jaučiu.



Dažnai iš posmų primirštų, iš rimų

Išnyra buvusių dienų sapnai

Ir su manim niūrias dienas prarymo,

Dainuodami liūdnai.      JUOZAS MIKŠTAS


1 2 3 4 5 6 7 8
[iš viso: 80]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą