* * *

Buitis žmogaus , lyg metai, padalyta
Į keturis laikotarpius trumpus:
Pavasarį, kada linksmybėj ryto
Širdis tau žada grožio stebuklus;

Ir į vaisingą vasarą, kai dvasią
Tu sotini jaunystės medumi,
Kai lig padangių išdidžiai ir drąsiai
Siela pakyla tavo nerami;

Bet suglaustais sparnais nakties pavėsy
Tu greit išplauksi įlankon Rudens –
Ir, tartum į srovenimą vandens,

Į viską, liūdnas, pro miglas žiūrėsi;
Vėliau gi apsiblaususi Žiema
Ateis, raukšles ir Amžinybę nešdama.