pagirdžiau arklius. tik žinau , kad lyja.
o mano Lietuva graži. einu einu.
toli prabyla manoji sąžinę. o ją...
į purvą valdinkėlis trypia. sakau giedosiu.
nežinau ar jis. stovės , kaip gandras, kai išgirsta varlę...
o aš tik pažiūrėsiu į akis...

vienžo, organizuoju išgertuves užsibuvusio rudens proga... ar gersite su manimi.?

beje, teturiu  tekilos su druska ir laimu:)*

bučiuok, dangau, likimo skaistų skruostą

Tylios valtys į priekrantę daužosi tyliai
Skauduliukais per nugarą bėga pagaugai ir ką?
Šitos rudenio liekanos skaudžios,nebylios
Ir nuogumas klevų, ties namais užsilikus šarma.

Nemosuosiu tau šiandie paklodėmis, lyja
Ir nuo stiklo dangaus varva žiemos, žavu
Tik akis pražiūrėjau į molžemius rymant
Želmenėliams sudygusiems kviečio daigų.

Senamadiškas gruodis išbalęs
užsibuvo ruduo per ilgai
laužo sąnarius, lyja, nešąla
vingių vingiuos ištirpo keliai

o tu vienišas paukštis, karklėtas
dar tikiesi giedot tris kartus
kai saulėtekio diendaržiuos rėčiai
išsijos mudviem skausmą perpus

Senamadiškas gruodis išbalęs
užsibuvo ruduo per ilgai
laužo sąnarius, lyja, nešąla
vingių vingiuos ištirpo keliai

o tu vienišas paukštis, karklėtas
dar tikiesi giedot tris kartus
kai saulėtekio diendaržiuos rėčiai
išsijos mudviem skausmą perpus

tai perpus ir suminkysim gruodį
skalsią duoną iš  metų tešlos
kepant vakarui, malkoms alsuojant
užsibūsim ties Biržais naujuos

aš esu pareigūnas, turiu tik pareigas ir jokių teisių...

Dargana tau į plaukus įslinko-
rudenėjant laukams  tiek tylos...

Tinsta lapkričio pilkas dirvonas
Į nušiurusią skrandą įsliuogia
Ir vingiuoja pasvirę į šonus
Siluetai jonų ir barborų

Tailande, nuostabusai...