pagirdžiau arklius. tik žinau , kad lyja.
o mano Lietuva graži. einu einu.
toli prabyla manoji sąžinę. o ją...
į purvą valdinkėlis trypia. sakau giedosiu.
nežinau ar jis. stovės , kaip gandras, kai išgirsta varlę...
o aš tik pažiūrėsiu į akis...
2009-12-10 20:10
Ruduo. Ramybėje uždūstam. Nusimetam lapus ir vėl į kelią.
Dangus vėlyvą nuojautą krūtinėje įsegęs mena. Ilgu, ilgu.
Tarytum likome be sielos. Be atgailos. Be atžalyno dygsnių.
Ruduo. Kai laukiame žiemos ir mintys slysta , slysta. Į tolį.
Karklynuose įsivelia. Žabangų kelias. Ir nebaisu naršyt. Ir gera.
Tikėti, kad žinai – ruduo tik raudantis senelis. O mes - išblyškę lapai.