tik pasilabinu-
vaikais , tikėjimu ir žodžiais,
čia ne daug vandens -
tik plazdančios žuvėdros krinta,
apkabinu medžius po liepžiedžių ir sparvų spiečiu -
nelaukęs grįšiu pilnas kraujo kūnu,

bet man dangus neklysti liepęs
nusigręžė ir neatsakė -
viltis - vienintelė plaštakė
pripurtė obuolių per audrą,

ir pasisavinu-
tave, burtažodžius ir audrą
prilipo baltosios paklodžių drobės,
o vakar nebuvau kažkur - naivuolis -
o šiandien nejučia pro stogą vėjai...

čia pamiršta tave, kai nelyja
kai nesrūvi langais vaiko akys...

O nukryžiuotasis delne
Dar kartais sugelia
Tik, kad meldžiuos daugiau nesididžiuoju.

Plaukė žąselė  per NemunĖĖĖĖĖĖlį...

nors man nieko netrūksta bet visgi
mano Viešpats pristigo jėgų
lenkia vėjas į rytdienos kiemą
pulką žvirblių ir pulką dienų
o už lango taip liepa ir pievos
pilnos skambančio ryto garsų
pasitinka mane kai už sienos
aš save netikėtai girdžiu...

Viešpats yra mano ganytojas,-man nieko netrūksta.

Jis veda mane už rankos,- aš nebijau tamsos.

Guldo mane žaliose pievose,-prie ramių tvenkinių gano.

Kai užmiegu,- neša mane ant rankų.

Tavo meilė prikels mane amžinam gyvenimui.

1.VIEŠPATS ­ mano Ganytojas, man nieko netrūksta.

2. Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano.

3. Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.

4.Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.

5.Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas apgins mane.

6.Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje, patepi dosniai mano galvą aliejumi; sklidina mano taurė!

7.Tik gerumas ir ištikimoji meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.
(Ps 23)

O ryte, kai po  žolę pabraidžius
sutviskės lietumi Lietuva
daugel metų nusineša aidas
tik palieka per pievas brasta.

VIEŠPATS yra mano Ganytojas, –
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo,
prie ramių tvenkinių gano.
Jis atgaivina mano gyvastį,
veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
Nors einu per tamsiausią slėnį,
nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.


Tu padengi man stalą
mano priešų matomoje vietoje,
patepi dosniai mano galvą aliejumi –
sklidina mano taurė!
Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane
per visas mano gyvenimo dienas,
ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.

"Vieno šiaudelio revoliucija"