Bartolomėjau, vakaro varove,
lietaus aliūrais sugrįšti ir čia
jau pabuvojo duobkasiai ir klonai
svarainių pardavėjų sugulovai
Ir lyja gatvėse tamsa.

Vanduo išnyko. Nuoskaudom kalbėjom.
Kai praeitis nuglostė žodžiams kelią,
Prabilo vakaras druska ir duona.

Aš paliečiau tave nebyliai-
Žydėjimo nematęs ,klykavau ,aidėjau,
Stebuklo laukime verkiau be žodžių.

O ryto ūkanoj regėjau smilkstant vyšnią
Kai nuojauta nyki duris išlaužė,
Užgriuvus dangui šunvotės sunoko.

Ir augtų driekiančiais šešėliais dienos,
o pievos pasigestų  rudenio šalnų-
sugrįžę rudeniu voratinklių audėjai
numegztų  ateitį  iliuzijų tuščių.

Rievėjimui  įaustų  medžių skausmo,
Išėjusiems tolyn -  išblukusių  laiškų
ir apraizgytų delnus, kad pridengtum
akis nuo krentančių luošų dienų .

Šiandien lapių medžioklės varovai negrįžo
Iš palaukės giraičių, kur kraujo pritaškė -

Vakarop čia ir lietūs prabilo, kvatojosi tyliai -
Iš pagiežos ir pėdsakai vedė į niekur.

Tiek dangaus apsigaubusio nerimo vėjais
Šitiek metų pro žvarbų ošimą regėti neteko.

gyventi ar migruoti

atrodo vakaras........ dar nieko juodo

Žilis_ 
Linkėjimai Vaidutei ((:))

esu tik kalinys

atsikeliu. iš ryto lyja. šalta.
girdžiu kaip loja šunys. basas.
ir gaidžio neturiu. ir telefonas gieda.
šakės. ir man. ir mano miegui. aklas
bandau iš patalų ištrūkti. kai rankomis
liečiu aptrintą sieną. čiuopiu vienatvę.
jei būtum sakęs. skaudu. nebūčiau čia.
delsiu. O laikas bėga. sekundėmis. baltai
pavydžiu Dievui. sukūrė jis tave. gražu
ir viskas. girdžiu kaip tiksliai kapsi. lašai
nuo stogo.  ir kyla pulkas žvirblių. čirškia
man ausyse. ir mirga oras . geidžiu tylos.

• atsikeliu. iš ryto lyja. šalta.
• girdžiu kaip loja šunys. aš dar basas.
• nors gaidžio neturiu. o telefonas gieda.
• šakės. ir man. ir mano miegui. aklas
• bandau iš patalų ištrūkti. kai rankomis
• liečiu aptrintą sieną.  ten užčiuopiu vienatvę.
• jeigu būtum sakęs, kad tai skaudu. nebūčiau čia.