Palieku juk tave lauko vėjui
Išblaškyti po mirusius spalio laukus
Verandėjantys ilgesio blyksniai
Sulaukėję lietum atsimuš

Kaulai barška, nugelto rudeniai
Dar sakyklose liko midaus
Metų vėtrungės sutemas kelia
Pasiilgau laiptuoto dangaus

karvytės atsivedė karvyčių, o tos karvytės – dar karvyčių... Tos karvytės duodavo pieną, o tas pienas mums duodavo pajamas.

Nešiojau paskendusį brolį
po lietų įkyrų –
žiūronai pro plyšį
į tolį miglotai apniukę.
Mielas broli, šnabždėjau –
smingančio rūko lašeliai
ant grindinio skruostų subliuško.

Nedrįsau tik paklausti –
giedojom apkurtę
nuo senamiesty tekančio laiko –

vėjuos apgirtę
ligi drumzlino vandenio
rytdienos menėse narstėm
po akmeniu strigusią gatvę.

Paskendai tik išsekęs,
paklydai –
dangus barstė lietų.

Tavo oda nuo sausio
sausėjo ir skeldėjo lūpos –
tikėjai,
kad varpinės dūžiai
išvalys užsikišusią klausą
nuo naršančio vėjo.

Do-mi-ne,
esi neteisus –
tiek išnykusio sielvarto
savo soduos slepi –
dangui tirpstant  be žodžių
skambant varpinės dūriams
nurimsti.

Žirgai žvygauja žvaigždėms –
naktigonė ir mudu –
vis temstantys.

Šita šviesa –man tik blanki grimasa
Šešėlių alkanų kurie nakčia atslinkę
Šimtais atodusių dusliųjų fors mažorų
niekumoje aitriai tik  žiemklasčiai sutintų

šita beribė - gal be galo tolumuotų
jei akys nesumerktos amžinai žiūrėtų,
nes nesigirdi niekam obuoliai kaip krinta
nuo seserėčios obelų molynžemy augintų

su savim

Dažnai grįžtu. Nubudęs kitu rytu
bandau  palikti savo sutemas – aš kylu
link rymulių dangaus, kur druskos pabarstytu
per lykumą tylėjimo - išblukis, sudarkytus.

Tariu sudie , melsvi, nuplaukiantys į tolį
padangių skriemulia nuo debesų atplyši
jūs be manis nuogi, tik rūgsta pienių vynas
dievysta ti aukštai kai mintimis nuklysti

Dažnai geriu. Nubudęs kitą rytą
bandau  palikti savo sutemas – aš kylu
link rymulių dangaus, kur druskos pabarstyta
per lykumą tylėjimo - išblukęs, sudarkytas.

Tariu sudie , melsvi, nuplaukiantys į tylą
padangių skriemuliai nuo debesų atplyšę
jūs be manęs nuogi, tik rūgsta pienių vynas
dievysta taip aukštai kai  mintyse paklystam

pasitraukimai - rimai