Šita šviesa –man tik blanki grimasa
Šešėlių alkanų kurie nakčia atslinkę
Šimtais atodusių dusliųjų fors mažorų
niekumoje aitriai tik  žiemklasčiai sutintų

šita beribė - gal be galo tolumuotų
jei akys nesumerktos amžinai žiūrėtų,
nes nesigirdi niekam obuoliai kaip krinta
nuo seserėčios obelų molynžemy augintų