tiek nuolaužų krantas atranda
aš skęstu į sutemą vėlią
pakelčiau tik vėliavą miglą
o vėjai suplėšytų riksmą

Prie skliauto prisiglaustum vėju, o akys ašarotų , nykiai temtų
pavargusio dangaus ar paukščio norėtum suklastoti aukštį
ir net  atrodytų ,kad linksta prie kojų dilgėlės ar smilgos
šešėliu slinktum vėjo vingiais,nugriūtum pakelėj sudiržęs
ir niekas  niekad nerūpėtų - nei dienos auštančios be žado
nei vakaro šuva be namo, nei siluetai be gyvybės, diena rami-
o tu sugižęs, paklojęs šieno kupetaitę -  ramiai drybsotum ...        miesto aikštėj

Devintą kartą išmatavus
žolynų tinklą tu pini,
užspingus upei žuvimi –
ledonešiu kraujuoji krantui...

Nuskausmini skabioj šalnoj
išdraskiusi laukus dryžai,
skalsumą duonriekiu raikai
dangaus galutrobėj akloj...
-----------------------------------
Ir pirmą kartą paguldai
ant įšalo  augimą vaiko,
kai, verkdama sulos lašais,
gelsti purienomis krantais,
lytėdama geismu –
draikaisi...

kai nieko nejauti

kai saulė vakarop paklysta , klysta
o aš bedieviškai akis primerkiu
atrodai man toks menkas čiuvas
aš tu atrodau dievas be senatvės

POETAI IRGI KEIKIASI
Nerijus Vėta




L
lakierka (lenk. lakierki), lakuoti batai: Rainys niūriai po brudą braido ir gailisi naujų lakierkų. K.B. Vakar vakare švogierkai jau neatlaikė lakierkos. T.T. Geras daiktas univerka, bet gaila ir lakierkų. T.T.

lakti, dažnai (ir daug) gerti: Laka luošas latras lotrekas genialius kaip vynas dažus. G.P. Su miestelėnais laki sau kavutę. G.P. Pradedi lakti, laki per naktį. T.T.

leišis (vartojama Latvijoje; spėjama kilmė: leišis - mitologinis pelkių gyventojas), pravardžiuojamasis lietuvio pavadinimas: Girdėti leišiai ir tiurkai vis latviškai čiulbant. V.B. Visas jau spalvas pametus leišių paštą nešiosi. V.B. Leišis tuteišis trumpina kelią. V.B. Jono Genelio leišio (jau mirusio) viensėdy. V.B. Tokie pat pirdžiai kaip tu tik leišių kalbos nemoka. E.A.

lermas (lenk. larma - triukšmas), aliarmas, pavojaus signalas: Kas kelia lermą, Rimvydi. T.T.

lerva (čig.larva), prostitutė: Vakar buvau sugautas su šitąja lerva. J.Ž.Ž. Ką ta mergė jaučia - šita lerva, šita vyža? J.Ž.Ž.

litvakas (baltr. лiтвяк), lietuvis: Viešpaties litvakas sąla nedalią auką, žynio skiemenuojamą išvydęs. V.B.

litvinas (lenk. litwin), lietuvis: Skolon litvinas lenda, elektra tik išrasta. G.P.

liuksas (liuksusas, lot.luxus - prabangaus gyvenimo sąlygos), prabangiausias viešbučio kambarys: Sudie, brangieji jūsų perkelti į liuksą. G.P.

liuks natūra (rus. люкс - prabanga, komfortas, lot.natura - gamta, žmogaus prigimtis, būdas), linksmos prigimties, šaunūs, puikūs: Chuliganai mėgo draivą, o urlaganai reivą iš Liuksemburgo radijo ir buvo liuks natūros. G.P.

liurlinti, išgėrinėti, dažnai gerti degtinę: Bus tau liurlint visą gyvenimėlį. S.G.

liūtukas, vyro lytiniai organai, varpa: Liūtukas garbanotas spjauna. S.G. Liūtukas spjaudantis daiktais, šaudyklė, patrankėlė ant dviejų ratų. S.G.


M
maižioti, dažnai šlapintis: Per visą vasarą neužmigo septyni broliai, maižiojo ant kiekvieno kampo. E.A.

malačius (rus. молодец - vikrus, apsukrus vyras), šaunuolis: Malačius, Juozai, esi žmogus. K.B.

malti, lytiškai santykiauti: Leisk, aš pamalsiu tave, pati pailsėk. Duok, pamalsiu, o tu pailsėk. S.G.

maukti, išgerti svaiginamųjų gėrimų: Su baudžiauninkais bendrauja - tai paguodžia, tai išmaukia, tai priglobia kokią Ievą. S.G.

maulė, burna, veidas: O jei katras ir spėjo įsikibti, tai gavo maulėn... Ko, žmogau, čia pykti? S.G.

mentas (rus. менты - pirminė reikšmė prižiūrėtojai, iš lenk.męty - padugnės), policininkas: Naktį klykauja mentai, atvežę į skyrių riebų auksinį girtuoklį. G.P. Kuo skiriasi mirtis nuo mento. S.P.

mergaskylės, moterų lytiniai organai: Mergaskylės, suplėšytos kaip burės. Tomas Arūnas Rudokas (toliau - T.A.R.).

myžti, šlapintis: Viską paaukojus, ant galvos pamyža. S.G. Myžama buvo ilgai, kantriai, retsykiais atsidusus. S.G. Vitražus kolonas myžantį berniuką iš bronzos. E.A.

myžauti, šlapintis po truputį: Vakaras užklupo jau susenusį lėktuve, myžaujant kažkur netoli Madrido. S.G.

mongoloidas (mongolidas - Azijos-Amerikos rasė, geltonoji rasė), siauraakis: Kresna, mongoloidų kiek apgadintais skruostikauliais. S.G.

motoras (lot.motor - elektros arba vidaus degimo variklis), automobilis: Pėsčias, konke ar motoru. T.T.

murinas (lenk.murzyn), juodaodis, negras: Tave pamylės koks murinas, nepasakys net gratias. V.S.G.

mužikas (baltr. мужык - valstietis, ūkininkas; tamsus, neišauklėtas žmogus), kitam socialiniam sluoksniui priklausantis žmogus: "Poetas" - sakau įžūliai ir nedovanotinai klystu, išpūsdamas dūmus į veidą pašnekovui. "Ė, tu Mužike!" "Atleiskit, vyrai". "Mužike, dink iš čia". A.S.

40 metų per dykumas

arlekinas ant mėlyno lyno parodo mortale į širdį
apsinešusiai mylimai miniai kuri trokšta salto
tu nuveski mane į krūtinę kur juoda ir balta
tarp ištinusių prakaitu durų į atvirą ugnį
ar palauksi lietaus ar pagirdysi įšalo veidu
ar pareisi žodžiu ar atsuksi į šilumą nugarą
aš neleidau kartoti klaidų o tu vėl pasileidai
ant visų keturių neprigirdinčio vakaro pusių
karaimai manęs nepriglaus aš per daug abejingas
fariziejai manęs nepriims aš is svetimo molio
mano brolis išėjo pas kurv*s o kelias neilgas
mano tėvas išėjo pas karves negrįžo namo
o kada prie šaltinio sutiksiu ištroškusį žydą
o kada pasilenkęs tarp kojų akis pamatysiu
tarp nukritusių rūbų surasiu paklydusį vyrą
į dainuojantį slėnį vėluojantį dvidešimt metų

kai tu geri mane,
sutirpsta lūpose saulėlydžių liepsna
ir vasaros dienų sustingęs gintaras,
ir skambančių pavasario šaltinių gėluma.

kai tu geri mane,
sutirpsta lūpose saulėlydžių liepsna
ir vasaros dienų sustingęs gintaras,
ir skambančių pavasario šaltinių gėluma.

i š r e t ė j i m a i