“Man skauda būti parašytam esamam laike“      -[Lėlininkas]-

Nubertos dienos vėjo rauplėmis juoduoja,
o naktys - žvilgumu žvaigždėtu.
Negailu nieko, tik truputį skauda -
širdis į krešulių upes įstrigo.

Ir dyla pilnatys ant lauko riekių,
korėti plaučiai iš miglos ištrūkę atsikvepia,
tik akys stebinčios nušvinta -
pasvyrame po baltu trešnių luotu.

Kai tiek vilionių, tiek draugų išplyšta,
tiek rankų nebetenka pirštų.
Lietus, kai srūvi tau į luoto širdį -
išplauktumei pro stiklo ledą tirpų.

pamiršti prisijungimo slaptažodį

pariršti prisijungimo slaptažodį

Nakties kloaką  juodvarniai išlesę
sutūps po žaginiais,  įdubs jiems akys,
o mano norai kovo atsikratę
kažkaip šiandien provincialūs tapo...

tai velykos...

Tylūs namai, Tekle, girdi, tylūs kerai senolių, tylus metas,
tik kertėse prisnigo balto sniego, ne sapno, ne, tik purumo,

kai braidai po jį, atrodo, kad esi valkata be namų kertės,
be sėjėjo minčių, tik raganų smegenys tikiesi sudygs, sudygs.

Tamsu man, Tekle, kai vandenys stingsta, kai akys nemato,
kai drumsčiasi veidrodžiai anapus, užmarštyje nėra šviesos –

rankos tokios sunkios, apglėbtų tave, taliją, leistųsi žemyn,
bet paryčiais vis šauki, kad nebuvau švelnus, nebuvau tavo.

Slenku piligriminiais žėmėlapiais, išsipildžiusiais sapnais –
tylūs kerai apsunkina rudenio giesmę, glaudžiuosi gluodenu

ir taip ilgiuosi vaikystės, ne tavęs, Tekle, ne tavęs...

ne tavęs
Tylūs namai, Tekle, girdi, tylūs kerai senolių, tylus metas,
tik kertėse prisnigo balto sniego, ne sapno, ne, tik purumo,

kai braidai po jį, atrodo, kad esi valkata be namų kertės,
be sėjėjo minčių, tik raganų smegenys tikiesi sudygs, sudygs.

Tamsu man, Tekle, kai vandenys stingsta, kai akys nemato,
kai drumsčiasi veidrodžiai anapus, užmarštyje nėra šviesos –

rankos tokios sunkios, apglėbtų tave, taliją, leistųsi žemyn,
bet paryčiais vis šauki, kad nebuvau švelnus, nebuvau tavo.

Slenku piligriminiais žėmėlapiais, išsipildžiusiais sapnais –
tylūs kerai apsunkina rudenio giesmę, glaudžiuosi gluodenu

ir taip ilgiuosi vaikystės, ne tavęs, Tekle, ne tavęs...

niekada nesakyk niekada

1. Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.

2. Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.

3. Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.

4. Tikras draugas tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.

5. Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.

6. Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.

7. Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu visas pasaulis.

Dabar geriausias metas naujai pradžiai. Pradėk karjerą čia - CVOnline.lt
8. Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi.

9. Gali būti, kad Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks mes būtume už tai dėkingi.

10. Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.

11. Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.

12.Tapk geresniu ir pats suprask, kas esi, prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamasis, kad jis tave supras.

13. Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.