tai ir sakau -
išprotėkite visi tiek, kad pradėtumėte eiliuotai gyventi

Aš prikaltas, dangau, prie šio vakaro ilgo
Ir iklimpęs migloj, taršo švarką šuva
Ir apgirtęs ,dangau, gal pravirkęs, neguoski
Mano juodvarnis suka aplink, jis išlestų mane

Tu tik mirštantis medis ir merdėji tykiai
Po atspurusiu rytu  galingas dangus
Nežinau kas ubuoja kas ląšantis krito
Kai galando Žilinskas medinius sparnus

Kas supras , kad vienatvė išblyškus
Sutaršytais šalpusnio plaukais, ašarota?
Teka laikas delčia- pilnatyj  apsistoja
Ak, tas ryto saldumas , miego šunys prie šono.

Nekalbėk, nekuždėk nor suprasi , kad dėjau
Ant tavęs, prie kavos savo įniršio žvilgsnį
Ir paliko draugai ir sėdėjau, sedėjau –
gitara pamiškėm nuskambėjo,
artėjo ruduo , ak artėjo....

Žilio vizitas

miegat miegat numirštat ir vėl miegat

Tinklainė virš lizdų - ugny  mirkytos akys
Ir šimtas lieptų link dienų, bekraščių gijų, stepių
Atokaitų  - kai nekenčiu, atodusių , tylėk ramybėj,
Kai išgaruoja rūkas nuo akių, nuo širmo kelio kasdienybėj.

draugų registracijos žurnalas

Dangau, būk ramus.
Ramybė niekinga, arba abejinga.
bet man taip gera žinoti, kad Kūrėjas kartais nubunda ant kranto prie suskilusios geldos. taisysiu, lopysiu.

Flegmatiški dangaus gurvuoliai niršta,bąla
Į žalią sodo glėbį horizontas kris
Nors rytas man išblyškęs nors išbalęs
Balta liepsna kaštonai niekam nepražys
Ir eisiu sau tolyn užrietęs galvą
Sparnus atmušdamas lunatiškoj nakty
Perdaug aukštai perdaug trupėjo delčios
Ir palikau bebalsis vyturys...