nebūkit vyrai naivūs

Kai apglėbt negalėsiu dangaus
Sutaisysiu suskilusią geldą
Ir pripilsiu į ją daug vandens
Ten įlašinsiu šviesnakčių šilko

kas nori su manim išgerti nors vieną gurkšnelį alaus prašom registruotis pas Ogio

nykstant

Jei gali nepaliki manęs nešti vėjams,
nes tikrai  taip bijočiau bijočiau tamsos
išbarstyta žvaigždė naktimi pasiklojusi
vėl skeveldroj nukritusioj klyktų pelėdom.

Aš pabūčiau šešėliu nusvirusiom rankom
ak tas vėjas tas vėjas pakiltų pakluonėm
ir taršydamas pienei pažilusią galvą---
-----------------------------------------------
ir mintį pamiršus ligotai girždėtų svirtis

Kartais noriu pakelti akis į rytojų, ramybę
Į išblyškusį veidą, sudužusią veidrodžio šukę.
Lyjant srūvi pro sielius sūrios ląšančios aklės---
---------------------------------------------------

Vakarėja, kai šalia ūbiai girdim pelėdą.

Jei gali
nepaliki manęs nešti vėjams
Nes tikrai 
taip bijočiau tamsos
tik barstyta naktis žvaigždėmis
Man skeveldras išbarščiusi
klyktų pelėdom
aš tau būčiau šešėliu
nusvirusiom rankom
ak tas vėjas tas vėjas pakiltų
sutaršydamas plaukus 
ir mintį pametus ligotai girždėtų svirtis

žmogutis

esu šališkas

išplauksiu

tiesa ir teisybė