aš-
vakaro bomžas
į naktį patrauksiu
ir mano šuva su manim nuvingiuos,
kaip gyvastį kelią snukiu prisitrauksiu
žvaigždžių prisiuostęs užmigsiu tuoj pat,
ir krečiančio ryto
ties kelkraščių mėliais
ilgėsiuos, miglodamas savo brastas-
aš valkata-
varganas smėlis.

prie kelkraščių šalna priglunda
kai kyla rytas ilgesiu šarmos
beginklis mano angelas beginklis
tik burtai krentantys  nakties nykios...

skylėti stogvamzdžiai sugros noktiurną
ir liūdna bus nors verk, nors snigs
suplyš iš nuovargio surdutas durtas
bene pavasaris vaivorykštėm pražys

skylėti stogvazdžiai sugros noktiurną
ir liūdna bus nors verk, nors snigs
suplyš iš nuovargio surdutas durtas
bene pavasaris vaivorykštėm pražys

išblėsimai į vakarą liūdną įkrinta
į pavasario molio klampumą, į šlyną
ir ausis gervių klyksmas dabina
o akis užsimerkusias veriančiai dilgsi

lykuma