Kas supras , kad vienatvė išblyškus
Sutaršytais šalpusnio plaukais, ašarota?
Teka laikas delčia- pilnatyj apsistoja
Ak, tas ryto saldumas , miego šunys prie šono.
Nekalbėk, nekuždėk nor suprasi , kad dėjau
Ant tavęs, prie kavos savo įniršio žvilgsnį
Ir paliko draugai ir sėdėjau, sedėjau –
gitara pamiškėm nuskambėjo,
artėjo ruduo , ak artėjo....