Dažnai geriu. Nubudęs kitą rytą
bandau  palikti savo sutemas – aš kylu
link rymulių dangaus, kur druskos pabarstyta
per lykumą tylėjimo - išblukęs, sudarkytas.

Tariu sudie , melsvi, nuplaukiantys į tylą
padangių skriemuliai nuo debesų atplyšę
jūs be manęs nuogi, tik rūgsta pienių vynas
dievysta taip aukštai kai  mintyse paklystam