Senamadiškas gruodis išbalęs
užsibuvo ruduo per ilgai
laužo sąnarius, lyja, nešąla
vingių vingiuos ištirpo keliai

o tu vienišas paukštis, karklėtas
dar tikiesi giedot tris kartus
kai saulėtekio diendaržiuos rėčiai
išsijos mudviem skausmą perpus

tai perpus ir suminkysim gruodį
skalsią duoną iš  metų tešlos
kepant vakarui, malkoms alsuojant
užsibūsim ties Biržais naujuos