Tai tik tolimo kiemo laužai.
Ilgos naktys. Vaiski mėnesiena.
Ir šešėlių juodi atspindžiai.
Į nurimusią elgetos sielą.

Tai diena jau parduota seniai.
Ilgesys surakinęs ne vieną.
Ir niekingi laukimo vagiai
Nužiūrėjo išblėstančią dieną.

Kai esi, o norėtum nebūti-
Tyliai krentančios miglos užgriūtų.

Kuomet į prieblandą save išspjausiu-
Išgirdęs garsą tyloje kartojant,
Naktie, naktie kodėl mane vilioji
Voliotis tamsoje, kai jos ir taip bijausi

į slėnį rūkas-pievų sugulovas

tailandas į mane o aš nenoriu

Ar atsimeni – buvome žuvys?
Negalėjau tau pasakyti,
Kad myliu.

Suklupt prie tavo kojų
ir ašaroti lietumi vėlyvu –
atpažinai, aš tik miglos žmogus,
besparnio drugio rytą prisivijęs.

Iškelti svirtimi aukštyn
visas dienas, naktų nykumą juodą –
pripratinai, bemiegėm akimis sulaukt
sunokusio rudens palaukėj.

Saulėkaitai atrišt rankas
nuberti gilėmis laukų tuštybę –
prisiminei, kadaise buvome drauge,
dabar vėluodami pravirkdėm dangų.

Pakartoti save. O po to nusilenkti.
Nusispjauti į  nuojautą. Eiti keliu.
Tas kur veda per dirvą į naktį. Į niekur.
Tris kartus pakartoti- tikiu. Tavimi.
Tavo artimo broliu. Trim Dievais.
Nežabota aistra. Laumės juosta mesta.
Per palaukę į rūkstantį klonį. Per kančias.
Jos neduoda nugrimzti į sapną. Lig ryto.
Kai taip trokšti tiesos. Ir šviesos .Ir artumo.
Kai dar šluotražiu užremtos durys neguodžia.
Kai langai vienišėjantys rudenio paukščiai.
Vakarop it šikšnosparnio sparnas užstoja.
Tavo sielos virpėjimus. Šnaresėlį dangaus-
epušės norą.

Dar pabūsiu tylus-
Vakar upė vingiuota užsnūdo.
Šaltas miškas šalia ir delčia.
Dar pabūsiu nokus-
Krinta ašaros ūglio. Noksta sodai ir lieja migla
Man akis, man sapnus , mano drobę.
Ji švari.Ji iš pievų nakties ištraukta.
Dar pabūsiu šalia,nors ir kartais atrodo, kad girdėjau,.
Girdėjau nakčia,kaip vėluojantys blyksniai alsavo. .
Tamsoje glaustum petį šalia. Apkabinsiu tave, žaliaskarę.
Būsiu šiąnakt šio kelio pradžia.

Pražilsta vakaras dygia ražiena,
o ūkas smelkia iš kalvos-
čia lašas šilumos ir kvapas šieno
paguodžia grįžtantį namo...

Sekli brasta po tavo kojom,
Krutinėj plazda vyturys-
Gal sugrįžti o gal tik toliuos
Viržynų unksmę išbraidyk

Žalia naktis į pulsą muša
Ištrūkę plaučiai iš miglos
Atsikvepia, iš skausmo trūksta-
Čia gulsim, juodnaktė apklos…

Pražilsta vakaras dygia ražiena,
o ūkas smelkia iš kalvos-
čia lašas šilumos ir kvapas šieno
paguodžia grįžtantį namo...