Tylios valtys į priekrantę daužosi tyliai
Skauduliukais per nugarą bėga pagaugai ir ką?
Šitos rudenio liekanos skaudžios,nebylios
Ir nuogumas klevų, ties namais užsilikus šarma.

Nemosuosiu tau šiandie paklodėmis, lyja
Ir nuo stiklo dangaus varva žiemos, žavu
Tik akis pražiūrėjau į molžemius rymant
Želmenėliams sudygusiems kviečio daigų.