"Intelektualus - tai žmogus, kurio protas pats save stebi (A. Kamiu) Bet stebėti ir nieko nedaryti turbūt neužtenka. Tačiau šiaip ar taip man juo būti nepavyks.

Poliklinikai patikau. Dabar jau reikės eiti, eiti ir eiti. O aš, kvailys, galvojau, kad niekam tikęs. Nebent Internacionalui su K. Binkiu ir Senamadžiumi pagiedoti. Bet, kaip vakar diena parodė, tai irgi pavojinga. Net internautams.

Sunki diena- išvarytas iš namų poliklinikoje ligų ieškoti.
Nieko nėra smagiau, kaip manyti, jog esi drūtas.
Kad ir žinant, jog  meluoji.
Ne kitiems gi, o sau.

Skaitau per visą puslapį "Vakaro Žiniose"


.    visų lietuvių laikraštis

.        RESPUBLIKA

Ir pasirašau: atsiprašant, šūdas. Ar nereikėtų jai bent savęs  pačios atsiprašyti, kad dalį tiražo išleidžia netikrų llietuvių rusų kalba.

Vėl išgirdau galvoje dvi papūgas.
Gieda internacionalą.
Ką tai galėtų reikšti?

Stebuklai nesibaigia.
Nespėjo šiaip ne taip atsirasti naujasis web-as, kaip ir vėl šaukinys iš admino Aurimo: ateikite, ypatingai karšinčiai. Dovanoju jums naują svetainę Žagt (http://www.ero.iliuzija.net,)
Džiaugiuosi, kad į ją užsirašiau pirmuoju numeriu.
Ačiū, Aurimaz.
Net klausimėlis – ar atsiras norinčių  pasilikti Rašykuose?
Pasirodė, kad ten kone visi erotomanai, smėlio dėžių kultūros darytojai.

Manau, kad  nesu toks kavailas, sakydamas  kad begalybė gyvena  net ir keliolikoje  abėcėlės raidžių. O pažiūrėkime, kiek sutilpę joje įvairiausių vaizdų.  O kiek dar jų bus!
Žvaigždėtos padangės  abėcėlėje, bet  ir pragaro nemažiau...

O! nemažai šiandien gimusiųjų, bet tik  mr. gipsą šiek tiek, nors  kam, kam , o man jį reikėtų pažinti geriau. Matyt, tik mudu čia ir težinom, kokia sakaudi  šį neva šventinė diena.
  - Su 73-čiuoju, mr. gipsai. Man greit irgi tiek pat. Saugok gipsą, žmogau, saugok, - palinkėjau ir žinau, kaip neprotinga manyti, kad tokia  statybinė medžiaga galėtų patikimiau remontuoti.
  " Bakstelėjau  pirštu į tekstą ir pabiro", - turbūt protingais žodžiais sako Omnia. Ir ką bepadėsi, jeigu iš tikrųjų jau žinai, kad omnia mea mecum porto

Didžiausi pastarųjų mėnesių (ir net didesnio laiko) mane užgriuvę įvykiai Rašykuose, tai prisiminimų apie  Vilnelę vėl lyg savaiminis suaktyvėjimas ir vakarykštis netikėtas naujo „webmeisterio“ pasirodymas. Duok dangau, kad bent pamąstymai  apie juos taip greit neužsimirštų. Žinoma, ne mano valia.
Vis įdomesniu reiškiniu darosi Omnia mea, prieš mėnesį atsiradęs ‚“Rašyk“ administracijoje.
Negi gali būti, kad ir Rašykuose,  kas nors (apart kuolų kalimo)  vyktų? Neįtikėtina, bet...
Arvena dėl to pyksta. Aš ją  suprantu - išsaugoti Rašykus kaip sektą gal net sunkiau, negu man atrodo.

Esu sena bet dar talpi šiukšlių dėžė – nemoku, negaliu , nenoriu išmest kad ir bet kokios knygos (beje, net ir laikraščio). Ir tai neretai teikia net džiaugsmo, pvz.:
„Daugų ežeras yra vienas giliausių ežerų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, jis yra  Alytaus apskrityje, šalia Daugų, netoli  geležinkelio, einančio iš Alytaus į Varėną.
A. Klimas. „Lietuvos Geografija“ , III -sis pataisytas ir  papildytas leidimas, 1927“