Rašyk
Eilės (73628)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10399)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1126)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







... Sparnų nėra, o skaičiuoju žiemas... (aut. Pranas)

Žiema, kaimo kiemas, kaladė ir pagaląstas kirvis, garas iš burnos, vištos neramiai kudakuojančios, viena jų spurda laikoma mano rankose, taip smarkiai stengias ištrūkt, kad sunku išlaikyti, nors laikiau save visai apystipriu vyru, bet vištos valia ir galia rodo savo. Aišku, toliau vėl kirvis, vienas mostas, blykstė, šiltas kraujas iš nukirsto vištiško kaklo. Vos tik paleidžiu – ji ima plakti sparnais, visai palei žemę, veržias į priekį jau be galvos, be jokių orientyrų. Manyje irgi kažkas ima plakti tarp šonkaulių, iš išgąsčio ir pagarbos, iš baltoj kiemo arenoj tvyrančio jaudulio. Stebiu, kaip ji pusiau skrisdama, pusiau atsispirinėdama žemės traukai, savo kreivomis vištiškomis kojomis bėga kažkur...
Galbūt ir vištos regi savo vištišką šviesą vištiškam tunelio gale?! Kraujas piešia ant sniego punktyriškas laštakių kreives, kurios, rodos, neveda niekur. Čia jis tiesiog žymi tą aklą begalvės vištos veržimąsi į gyvenimą, taip tarsi nieko nebūtų nutikę, tik žvilga raudoni išcentriniai ratai kaimo kieme. Raudonu ant balto rašomas paaukoto paukščio eilėraštis, kurio jau nesugebėsiu ištrinti iš atminties. Tie atkaklūs sparnų mostai, kuriems imu jausti pagarbą, tas vitališkumas, prieš kurį kirvio ašmenys, rodos, netenka prasmės, taip įsirėžia, tampa savita filosofija, pavyzdžiu, koks gali būti stiprus noras ištrūkt į gyvenimą dėl jo paties. AVE, VITA, MORITURUS TE SALUTAT. AVE, VITA, MORITURUS TE SALUTAT. – choru gieda kitos kaimo vištos ir gaidžiai, jų choras, nors ne visai darnus, tačiau tampa kažkuo vieningas, galbūt jame nėra vieno balso, tačiau yra viena prasmė, idėja, būsimųjų aukų skirtų mūsų šventinio stalo patiekalams bendrystė. Mūsų paskutinės vakarienės aukos bendrystė.
Užsimerkęs giliai gali justi, kaip sniege paplūdusi kraujais strykso skiauterėta Jono Krikštytojo galva. Kaip nuo jos atskirtas nuogas, pastiręs kūnas bėginėja pirmyn ir atgal lyg bandydamas šiek tiek apšilti, lyg norėdamas lėkti į savo gyvenimą ir liudyti gyvą jo džiaugsmą. Lėtai atsimerki. Apsidairai – aplinkui ne sniegas, tai baltais gladiolių žiedais nubarstyta arena. O pavieniai žiūrovai – didesni kiemo vaikai, kelios moterėlės, aš (budelis neuždengtu veidu) ir kitas (budelis, kurio veido nebepamenu) – pamažu ima skirstytis.
Vištos kūnas kelis metrus nuo mano kojų jau stypso išspinduliavęs visą savo vitalinę energiją. Tačiau jis guli taip, kaip guli laimėtojo kūnas. Iki pat paskutinės akimirkos buvęs gyvenime ir paniekinamai pergalėjęs savo mirtį. O į sniegą, į žemę vis gilyn ir gilyn ima gertis gyvenimo išminties aforizmai, parašyti raudonu ant balto, paaukotos raibosios krauju...

2020-08-13 22:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-10 22:45
ONYX
Niažinau ar tykras šytas prisimynimas ar prisifantazotas paėtyškai iš kajmo vajzdialių ir nogirdų - sunku pasakiti...

Vot sikį kirtau gajdialį nias vanagielis išplėšė anam pusią fylė iš krutynės nu a kyrvis papolė tam ukije bukas kajp subinė a vėnintialis tian buviąs viras čiut paėjna no kasdėnio lakimo... Prėš sava šyrdės miargaitia nėgalėjeu susifėjlinti vot gajla jei buvo gajdialio rėkėjo grėjtai vyska atlykti nu a patirimo vadinasi niera ir buti dar niagalėjo... Kiartu vadynasi a pačem širdis kulnisia nu a kirvis niat atšoka no kaladės koks bukas ir šytaip gal trys-kiaturis sikius pakol paukšio galva nusvyro bia givibės žianklų...

Ir nėkas po kėmą niabėgiojo tyk tas latras Genka paskeu atiejo ir nusiniašė gajdialį į podą išvyrti

"Ach ty Petka Petušok" gailiai rypavo niašdamas uš kojų a kraujas varvėjo iš nukyrso sprando piar vysas takas iki trabialės duru
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-24 18:39
Damastas
Iš esmės ir man patiko, nesuprantau tik Jono Krikštytojo paralelės, man pasirodė labai jau pritempta. Bet ok, jeigu taip būtinai reikia susirinkti papildomų taškų...

Poetiniai inkliuzai, mano skoniu ir suvokimu, paradoksaliai suvulgarino šiaip jau neblogą prozą.

4.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-23 21:08
Loke1
Man patiko, yra gera įžvalga, bet gal biški per daug paanalizuota, ty. nufilosofuota giliai ;) biški.
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-20 18:55
languota
užsimerkus skaičiau,-----------
daugiau taip nešiurpinkit
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-17 01:27
neberijus
Tas šokinėjimas ir dabar prieš akis. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-17 00:40
Tiffany neskaitant šuns
Hmmm... 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-15 14:39
beveidis cukuru
Beprasmis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-14 19:03
Atėja
Labai vaizdinga ir gyva 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-14 17:08
Pranas
Praėjus  šešioms  valandoms: hmm, suprantu, kad  lengvai  pamiršti nepavyks. Ir vis dėlto, tegu pirmesnis įgeidis (užmojis) paklūsta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-14 10:58
Pranas
Hmm... Pabandysiu užmiršti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-13 23:39
karantinas
1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-13 23:34
Luiza Šarlotė
sniege paplūdusi kraujais strykso skiauterėta Jono Krikštytojo galva

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-13 23:20
karantinas
Besparnis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą