Tas tai nors ir nerišliai rašo, bet teisingai. Jei paklysti girioj ar nori papildomą lanxtą nusukt, ar šuns pabėgusio ieškai, ar mėtai pėdsakus, ar nori atskratyt neaiškaus
girininko, kuris nieko nesako, tik autą pristabdo vis ten kur tu išeini, kas jam pasako kur einu ir kur būsiu nežinau, gal dronas, gal medžiuose kameros, tų ir anų pastaika, o gal
nuojauta miškų parceliuotojo, lyg kontrabandisto, ar nori išvengt medžiotajų, eini toliau nuo jų šūvių, o gal brakanierių, ar nerandi kur trumpam pririšai šuvą, o šuo
šaukiamas neatsako, žaidž kavonę ar išsiduot kėkštam nenori, reik turėt papildomų
cigarečių. Nori sutikt žvėrių irgi vilką, bet nenori kai šuo dingęs. Kaulų daug mačiau,
briedžio kaukolę pagriovy radęs kiton pusan prie išejyma iš girios į ganyklą pernešiau
dar tada kai žolė neaugo. Nukniso. Matyt kamerų čia gali būt daugiau nei radau ir jie
nato kur einu, ką nešu.
Ir laiko, ir ramybės reikia. Ir tikėjimo, kad rasi. O medžiai klaidina, klaidina. Šlapynės klampina, giria aina tankyn, tu jau pusiau girinis. Ir šuo išgirdęs švilpimą, ir šaukimą
atbėga po dviejų naktų nebuvimo. Apšlubęs, bet nepailsęs. Grįžt nenori, bet pagautas
pirnyn tempia ir kur bėgt žino. Namo. Ir nesako ar buvo sutikęs vilkę. Šuo nemėgsta
girtis.