Laikas negyvena laikrodyje

gyvenimas praėjo kaip valanda
valanda kaip dvi o dvi
kaip keturios skylančios į atomus
jei aritmetika šita būtų nelyg guma
temptum ją kol taptų permatoma

kai gyvenau mieste
vaizdas už lango gasdino langus
sakydavo nežiūrėk į žmones tuos
veidrodis kambario gilumoj alsuos
įsiurbdamas tuos kurie yra per vangūs

pamiršus išjungt televizorių nakčia
kino operatorius pernakt suka  filmus
neužvertus knygos knyga susmilksta
kartais tiesiog tarp pirštų

ką nubrežia siužetai jos ką smukdo
ką nuvelka galėčiau prisiminti
ir keisti likimus
viską painiot nuo pabaigos
iki pat pradžios detales pamiršęs