Atsisveikinimas su kaimu

Atsimenu kaip šiandien
Du tūkstantis pirmaisiais
Rugsėjo pradžioje dieną
septintą obuoliams prisirpus
arklį kinkėm

Buvo per dideli pakinktai
Sodo žirklėmis karpėm
Tada siuvom viskas tiko

Važiavom į malūną
Horizonte matėsi slinktys

Kad žiūrėtumei į jį
Nebūtina observatorija
Tokios tad buvo mano mintys
Mintys kurios niekada neturėjo
Savo klausyklų ar auditorijų 

Pravažiavom grybų uogų
Supirkimo punktą
Man patiko jo šeimininkė
Kuri iš perkamų gėrybių tunka

Bet iš tikrųjų buvo man nė motais
Dardėjome ežerų šlaitais kalvotais
Ir buvo gera
Taip gera būna tik tada
Kai apie nieką negalvoji
Bet apie viską pagalvota