panagės, paantakiai jau mėlynavo

Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>

Juozas Staputis Rodakinos nektarinai - po eurą


    - klausyk, S, o tu skaitai knygas?
    S primerkia vienintelę akį.
    - nea...
    - o neskaitai taip, lyg smaugtum gulbę ar taip, lyg mauktum vyną?
    R suka monetą tarp pirštų. pilnatis ridinėjasi kalvoto peizažo krumpliais. greta ant akmens guli mediniai dantų protezai ir lenktinis peiliukas.
    - taip, lyg nerčiau į grindinį.
    - durnius. į akmenį neįnersi.
    S krapšto nagu samaną nuo riedulio, ant kurio abu su R tupi.
    - žiūrėk, balandžio aštuntoji. šita data taviškė?
    - nea, tavo. kai Pasato ratai slydo dar buvo gerokai pašalę.
    - tai šita manoji...
    R valosi nagų laką acetonu. rubino raudonumą keičia tamsiai mėlyna spalva.
    - atrodai lyg pirštus būtum prisivėrusi... ir tas fonaras tikriausiai nuo knygų skaitymo.
    S keikia save dėl tos storaodžio laikysenos.
    - žinai, gulbė sparno mostu gali ranką sulaužyti. tai nelabai pasmaugsi.
    bando taisyti padėtį sparno užlaužimu. R nepyksta. R nepykdavo netgi tada.
    - aha. ir vyno nelabai pamauksi...
    varto rankose pustuštį plastikinį butelį. kalibras nusitrynęs. paskutiniuose lašuose plūduriuoja negyva vapsva.
    - ką gi. tuomet teks nardyti akmenimis.
    R įsideda protezus į bedantę burną. šypteli. kirvarpų skylutės prieblandoje vos įžiūrimos. iš akmens išneria medinis kolibris. virš vienintelės akies spindi safyro spalvos jaunatis. plasnoja abu. kad neprimintų šešėlių.